Viešajame diskurse kitų temų, kaip G5, koronovirusas nebeliko. Medijos nuo ryto iki išnaktų tiražuoja apokaliptines prognozes, kultūrinėms temoms gvildenti vietos nerasta.
Todėl nenuostabu, kad nyksta miškai, draustiniai, rezervatai, nes visagalis pinigėlis, megapolių statyba yra vertingiau už padorumą ir sąžinę. Kiekvienas šalies miestas, gyvenvietė turi savo gilias istorines ištakas, tradicijas, paveldą.
Gaila, kad vietos politikai užmerkia akis, blokuoja pasiūlymus Laisvės alėjos gatvėje įrengti Geležinkelio bei Radviliškio krašto muziejus.
Radviliškis – senas geležinkelininkų miestas, menantis Nepriklausomybės savanorių kovas su bolševikais/ bermontininkais. Jeigu taip išsiplėtus plačiau, yra toks miestelis, gyvenvietė – Šiaulėnai, turintis savo mažą, jaukų muziejėlį, kuriame pristatyta kolegos Mindaugo Stakučio knygelė apie 1863 m. sukilimo vadą Adomą Bitę.
Radviliškio kraštas mena baudžiavos periodą, knygnešystės laikotarpį, abiejų karų metu buvo sugriautas, sudegintas. Jau dabar yra pavėluotas metas fiksuoti istorinę atmintį, nes gyvų praeities liudininkų nebėra. Tačiau dirba, kuria jų artimieji, provaikaičiai, kurie tikrai saugo senus laiškus, korespondenciją, fotografijas, buities reliktus.
Kodėl mieste negali stovėti pastatas, kuriame vyktų turiningi edukaciniai užsiėmimai jaunimui, konferencijos, plenerai?
Pagaliau, kam atstovauja iš čia kilęs žymus operos solistas Vytautas Juozapaitis, girdimas jo svarus balsas? Aišku, savo nuomonę spaudoje, viešajame diskusijų lauke turi išsakyti entuziastai, visuomenininkai, profesionalai ekspertai. Manau, ydinga čia politikams būtų rėžti savo populistines kalbas, vykdyti rinkimines agitacijas. Tyrimų spektras turi atitekti tik dailėtyrininkams, filologams, archeologams, istorikams ir kitų sričių specialistams.
Kulinarinių patiekalų paskanavimas, improvizuoti šaulių, ulonų pasirodymai svečiams ir turistams. Taip rajono savivaldybės biudžetas pasipildytų papildomomis įplaukomis, didėtų miesto reprezentacinė svarba. Tinklalapyje reikėtų pateikti veiklos planą, grafikus, ataskaitas – galbūt susidomės režisieriai, pasiūlydami kokį spektakliuką surežisuoti. Ypač tai aktualu žinant, kad nuotolinis mokymo procesas net ir pasibaigus pandemijai greičiausiai išliks de jure faktoriumi.
Ruslanas Baranauskas, LMS narys – humanitaras
