Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai visuomenėje ir žiniasklaidoje sukėlė nemažai diskusijų dėl galimų pažeidimų. Pateikiamos įvairios stebėtojų ir viešųjų asmenų įžvalgos, kurios meta šešėlį rinkimų organizavimo procesui. Signataras Zigmas Vaišvila ir žurnalistas Aurimas Drižius pateikė argumentus dėl rinkimų proceso skaidrumo, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikė savo gynybinę poziciją.
Zigmas Vaišvila socialinėje erdvėje prakalbo apie pažeidimus rinkimų organizavimo metu
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pateikė išsamų pranešimą, kuriame išryškino kelis galimus rimtus rinkimų procedūrų pažeidimus. Pirmiausia, pasak Z. Vaišvilos, klausimų kelia neidentifikuoti rinkimų biuleteniai. Pasak Vaišvilos, išankstinio balsavimo metu 22 apygardose I ture buvo panaudoti 289 800 neidentifikuotų biuletenių, o II ture 9 apygardose – 280 800 tokių biuletenių. Rinkimų kodekso 130 straipsnio pažeidimu laikomas biuletenių perdavimas rinkimų komisijoms be privalomų identifikacinių numerių ant šaknelių. Z. Vaišvila į viešumą iškėlė ir galimus interesų konfliktai. Pasak Z. Vaišvilos, Žirmūnų apygardos komisija buvo įsikūrusi Seimo narės Paulės Kuzmickienės priimamajame, nors ji pati kandidatavo šioje apygardoje. Tai, pasak Vaišvilos, meta abejones rinkimų skaidrumu.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila į viešumą iškelia ir nepanaudotų biuletenių apskaitos trūkumus. Pasak Vaišvilos, nepanaudoti biuleteniai nebuvo aktuojami ir neįvedami į VRK informacinę sistemą. Tai, jo nuomone, kelia riziką, kad jie gali būti neteisėtai panaudoti. Negana to, Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje Nr. 71 Londone stebėtojams nebuvo suteikta galimybė tinkamai vykdyti savo funkcijų. Be to, rinkimų komisijos sudėtis buvo neteisėtai pakeista paskutinėmis dienomis prieš rinkimus. Svarbu, pasak Z. Vaišvilos ir tai, kad rinkimų metu buvo pažeisti terminai. Z. Vaišvila teigia, kad II turo biuleteniai apygardoms buvo perduoti dar prieš patvirtinant I turo rezultatus, kas prieštarauja Rinkimų kodeksui.
Klausimų dėl neįdentifikuotų biuletenių turėjo ir kitas visuomenininkas – Aurimas Drižius
Socialiniame tinkle Facebook pasklidus žurnalisto Aurimo Drižiaus įrašui iškilo klausimas, dėl kokių priežasčių kai kuriose rinkimų apygardose atsirado tokie dideli skaičiai neįdentifikuotų biuletenių. Pasak A. Drižiaus, Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje nustatyta net 6900, pasak A. Drižiaus, neidentifikuotų biuletenių. Prie įrašo pridėtos ir lentelės su kitų apygardų skaičiais. „Radviliškio krašto“ redakcijai iškilo klausimas, ar A. Drižiaus viešinama informacija patvirtinta ir, jei Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardoje iš tiesų buvo toks kiekis neįdentifikuotų biuletenių, dėl kokių priežasčių susidarė toks kiekis, ar tai negalėtų būti rinkimų rezultatų skaičiavimo arba apgaulingo skaičiavimo požymis. Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti Vyriausiosios Rinkimų Komisijos atstovų.
VRK: klausimai dėl rinkimų rezultatų teisėtumo yra nepagrįsti
Vyriausioji Rinkimų Komisija nurodo, kad Seimo rinkimams VRK užsakymu buvo spausdinta po 100 procentų abiejų balsavimo biuletenių komplektų visiems rinkėjų sąraše esantiems rinkėjams. Jie buvo paskirstyti kiekvienai rinkimų apygardai. Papildomas 30 procentų biuletenių rezervas buvo numatytas ir atspausdintas balsavimui iš anksto organizuoti (šis rezervas ankstesniuose įrašuose ir buvo pavadintas neįdentifikuotais biuleteniais).
Kiekviena iš 70 apygardų rinkimų komisijų gavo po komplektą visų Lietuvos teritorijoje esančių apygardų biuletenių, kad užtikrintų, jog į išankstinio balsavimo vietą atvykęs bet kurios apygardos rinkėjas galėtų balsuoti už savo vienmandatės rinkimų apygardos kandidatus. Taigi VRK duomenimis kiekviena rinkimų apygarda gauna daugiau biuletenių, negu joje yra gyventojų, o po rinkimų jie yra nurašomi.
VRK pažymi, kad biuleteniai atplėšiami iš bloknotų, o jų šaknelės palengvina apskaitą ir užtikrina skaidrumą. O kiekvienas biuletenis turi unikalų numerį šaknelėje, kuris įvedamas į VRK sistemą. Nepanaudoti arba sugadinti biuleteniai anuliuojami nukerpant antspauduojamą kampą. Anuliuotų biuletenių šaknelės numeriai užfiksuojami, o patys biuleteniai sudedami į specialius paketus. Po rinkimų nepanaudoti biuleteniai saugomi VRK ir sunaikinami ne anksčiau kaip po 4 mėnesių. Be to, patys biuleteniai laikomi saugios spaudos leidiniais, spausdinami tik specializuotose spaustuvėse. VRK atmeta bet kokias provokacijas dėl rinkimų proceso neskaidrumo ir užtikrina, kad visi etapai atitinka saugumo ir skaidrumo reikalavimus.
Diskusija – tikros demokratijos dalis?
Rinkimų organizavimo procedūrų pažeidimai yra rimtas klausimas, nes jie gali kelti grėsmę demokratijos principams. Natūralu, kad po kiekvienų rinkimų kyla įvairių nuomonių. Tačiau VRK argumentai rodo, kad galimi procedūriniai netikslumai (pvz., papildomi biuleteniai ar jų rezervas) buvo būtini užtikrinti sklandų procesą, o pagrindiniai saugumo ir apskaitos reikalavimai buvo išlaikyti.
Emilija Laukagalytė
