Koronaviruso pandemija išbalansavo visas gyvenimo sferas, įnešė daug sumaišties, chaoso, rimtų alternatyvų pasiūlymas yra ignoruojamas, blokuojamas.
Prieš rinkimus žadėję visus klausimus derinti su rinkėjais, valdantieji skubos tvarka kurpiamuose posėdžiuose ir toliau va bank principu veržia piliečiams pilvus ir laisvesnio oro gurkšnio įkvėpimą. Apgailėtinai atrodo persigalvojimai, koregavimai, neatlikus išsamių analizių, vertinimo ir poreikių kaštų, neišklausius ekspertų, visuomenininkų balso.
Ši nepaprastoji padėtis, matyt, išmokys tautą prarasti analitinį mąstymą, nediferencijuoti potvarkių. Paklusnumo keliu žygiuoja pedagogai, tėveliai su savo vaikais, vargdami namuose prie išmaniųjų programų prisijungimo.
Epidemiologai nuolatos skambina pavojaus varpais, kad uždarykime mokyklas, darželius, lopšelius, tačiau išgirdę psichiatrų nuogąstavimus dėl socialinio aktyvumo trūkumo, nuleidžia rankas. Mažieji krykštauja su bendraamžiais, tariamai sukeldami užsikrėtimų statistikos augimą, vyresnieji kaip didžėjai savo gebėjimus demonstruoja per atstumą.
ŠMM užėmusi tylos ir susitaikymo poziciją. Mažiausiai išgyvena, kad baigiamieji abitūros egzaminų rodikliai gali pavasarį būti katastrofiški. O gal nėra ko panikuoti?
Premjerė nusprendė atsigręžti į profesinį orientavimą. Pirma likviduojame, reorganizuojame technikumus, kolegijas, po to jau pasigendame amatininkų, stalių, šaltkalvių.
Niekas nekalba apie mišrųjį akademinį variantą. Ar ne logiška būtų, jeigu mėnesį vaikai savarankiškai skaitytų knygas, spręstų uždavinius, testus, pieštų, lipdo, pildytų kontūrinius žemėlapius, po to atsiskaitytų skirtingų disciplinų mokytojams.
Būtinas sklandus pasakojimas prieš klasę istorijos pamokoje, sugebėjimas varytis krepšinio kamuolį, dainuoti, šokti, mokėti naudotis voltmetru, mėgintuvėliu ir pan. Kas trukdo rajoninėje spaudoje įžvalgomis pasidalinti mokyklų direktoriams, pavaduotojams?
Biurokratai tuo ir naudojasi, kad regi vartotojus, o ne aktyvius idėjų siūlytojus, kūrėjus. Prezidentas uoliai pageidauja ankstinti mokyklinį amžių. Įdomu, ar jis turi numatęs visus variantus, kokios bus programos, standartai, būsimų specialistų studijų krepšeliai, finansavimas ir pagaliau nauda? Kokiu tikslu ruošime vunderkindus? Kokiems projektams, iššūkiams? Jeigu visi taip ilgai nuobodžiaus, prarasime komunikavimo jausmą, vaikai nesugebės nei renginiuose dalyvauti, savanoriauti.
Visi ministrai kalba apie karantino sąlygų švelninimą. Tai gal metas sulaukti statistikos, kiek yra sergančiųjų, pasveikusiųjų ir kur tas atskaitos taškas? Ar sulig vakcinacijos dozėmis keisis ir ugdymo kokybė? Labai panašu į tai…
Ruslanas Baranauskas, asocijuotas LMS narys
