„Radviliškio vanduo“ pradėjo įgyvendinti vieną didžiausių vandentvarkos projektų. Grinkiškio miestelyje bus įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, nuotekų valymo ir vandens gerinimo įrenginiai. Projekto 3,183 mln. eurų suma daugiausiai bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų, taip pat dalis ir iš valstybės bei rajono biudžeto lėšų. Papildomas finansavimas numatytas iš banko paskolos.
Aplinkos ministerija išsieško lėšas už nepasiektus tikslus
Aplinkos ministerija pradeda lėšų išsiieškojimo „akciją“ iš 20 savivaldybių. Aplinkos ministras K. Navickas pasirašė įsakymą dėl beveik 30 mln. eurų susigrąžinimo iš vandentvarkos projektus vykdžiusių įmonių dėl nepasiektų nusistatytų konkrečių tikslų. Įgyvendinant sėkmingai Grinkiškio projektą, reikalingos bendros savivaldybės politikų, administracijos specialistų, „Radviliškio vanduo“ vadovybės ir inžinierių pastangų, kad būtų išvengta klaidų, dėl kurių ir aplinkos ministerija ėmėsi tokių drastiškų priemonių, ir kad nebūtų gyventojų priekaištų dėl valdžios aplaidumo ir švaistomų lėšų.
Ar projekte bus pasiekti numatyti tikslai?
Įgyvendinus Grinkiškio miestelio projektą, numatoma nutiesti apie 8,5 km. geriamojo vandens bei 9,1 km nuotekų tinklų bei pastatyti nuotekų valymo ir vandens gerinimo įrenginius. UAB „Radviliškio vanduo“ direktoriaus J. Jučo teigimu, preliminariai skaičiuojant vandens ir nuotekų trasų tiesimo kaštus, 1 metro kaina yra apie 100 eurų. Preliminari visų šio projekto trasų tiesimo suma be PVM būtų apie 1,76 mln., dar beveik 1 mln. eurų būtų skirta įrenginių statybai. Galimybė prisijungti 520 potencialių vartotojų mokesčių mokėtojams kainuos virš 6 tūkstančių eurų kiekvienam. Tačiau ir pats įmonės direktorius J. Jučas nėra įsitikinęs, kad prisijungs visi. Jis šitaip apibūdina situaciją: „nežinia, kiek išmirs, kiek išvyks į užsienį, kol įgyvendinsime projektą“. Todėl mažėjant prisijungusių vartotojui skaičiai, lygiagrečiai didės investicijos kiekvienam vartotojui. Neprisijungus bent 10 procentų nuo numatyto 520, kaina pašoktų iki 6800 eurų už kiekvieną prisijungusį vartotoją. Ar tai buvo įvertinta, atsakyti negali net ir direktorius J. Jučas.
Paklaustas, kodėl iš 7 viešame konkurse dalyvavusiųjų tiekėjų net 6 iškrito pradiniame etape, „Radviliškio vanduo“ vadovas J. Jučas teigė … net nesigilinęs į viešojo pirkimo sąlygas! Ar savivaldybei priklausančios įstaigos vadovas nusišalinimas nuo vieno didžiausio vandentvarkos projekto įgyvendinimo pirkimo parodo jo kompetencijos lygį, turėtų spręsti rajono meras ir Taryba, kuriems jis yra atsakingas ir atskaitingas. Tačiau daugiau negu keista, kai direktorius nesidomi nei sąlygomis, nei reikalavimais, kuriais remiantis perkami milijoninio projekto įgyvendinimo darbai. Bet pats J. Jučas įdėjo nemažai pastangų asmeninei naudai gauti, kad jo elgesio atitiktį viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms VTEK perdavė išnagrinėti merui A. Čepononiui. Apie jo asmeninį suinteresuotumą įsivesti vandentiekį ir nuotekų tinklus į jam ar jo dukrai priklausantį sklypą už savivaldybės skirtą 7000 eurų dotaciją skaitykite kitame straipsnyje apie Šeduvos Geležinkelio g. gyventojų problemą.
Konkurso reikalavimo neatitiko net 5 įmonės
Viešąjį pirkimą organizuoti buvo paskirtas savivaldybės administracijos Statybų skyriaus vedėjas G. Vičas, o šį projektą įmonėje tiesiogiai kuruoja beveik 70 – metis inžinierius nepailstantis pensininkas J. Povilaitis. VPT yra anksčiau nustačiusi, kad G. Vičo organizuoti pirkimai vyko pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Taip pat ir teismai yra pripažinę, kad šio specialisto vadovaujamos komisijos priėmė neteisėtus sprendimus kitų tiekėjų atžvilgiu. Bet nei G. Vičas, nei kiti specialistai nepraranda mero A. Čepononio ir adminstracijos direktorės J. Margaitienės pasitikėjimo ir toliau paskiriami vadovauti viešiesiems pirkimams.
G. Vičas paklaustas, kokių minimalių kvalifikacinių ir techninių reikalavimų neatitiko net 5 konkurse dalyvavusios įmonės, turinčios nemažą patirtį vandentvarkos projektuose, atrėmė retorika: „kodėl ir vėl mane paskyrė į komisiją; ar „Radviliškio vanduo“ inžinieriai yra mažiau kompetentingi negu aš; nejaugi jie nežino, ką jiems reikia nusipirkti?“ Pakartojus klausimą dėl minimalių reikalavimų neatitikimo, jis ir toliau naudojo dvigubo neigimo sofistiką. Tad atsakė, kad jam buvo nesuprantama, kodėl kiti tiekėjai taip greitai „pasidavė“.
Šį konkursą laimėjo „PST“ kartu su partneriu „Eigesa“ iš Vilniaus. Radviliškio rajone būtent „PST“ yra daugiausiai viešųjų pirkimų konkursų laimėjusi įmonė pagal įgyvendintų projektų lėšų sumą. VPT duomenimis, šiai dienai jau virš 8 mln. eurų. Kadangi kiti 6 tiekėjai negalėjo net pateikti finansinių skaičių dėl projekto įgyvendinimo, rajono gyventojai niekada ir nesužinos, ar pasiūlyta „PST“ ir partnerio „Eigesa“ kaina nėra per didelė. Gaudžiant fanfaroms ir liejantis panegirikai oficialioje spaudoje, pats rajono meras A. Čepononis tiesiogiai nuvyko prižiūrėti pasirašomą sutartį. Tam atvejui, kad nebūtų paskutinės minutės netikėtumų ar nesklandumų, kurie dar galėjo atsirasti. VPT yra tik nustačiusi šio projekto sutarties viešinimo procedūrų nesilaikymą ir neatitinkantį įstatyme nustatytų terminų, tačiau itin konkurencingos įmonės kaip UAB „KRS“ „iškritimas“ dėl techninių reikalavimų neatitikimo konkurso reikalavimams duoda minčių apie tam tikrą suinteresuotumą pirkti darbus tik iš vieno tiekėjo. Vienos statybų įmonės darbų vadovas, nepanorėjęs būti viešinamas, paklaustas apie šį viešą konkursą ir UAB „KRS“ tolesnį nedalyvavimą milijoninio projekto konkurse, labai stebėjosi. Jo nuomone, arba turėjo būti susitarimas tarp politikų ir tų įmonių, arba dar kitos „povandeninės srovės“, kad tokia įmonė be jokių pretenzijų ar teismo ieškinių atsisakytų 3 milijonų eurų projekto. Kaip orakulas spėliodamas jis garsiai pamąstė, kad tokiu atveju ateityje nereiktų stebėtis, jei UAB „KRS“ Radviliškyje laimėtų kitą projektą. Teisybės dėlei reiktų priminti, kad 2012 m. ši įmonė jau įgyvendino vandentvarkos projektą už beveik 2,38 mln. eurų.
Po VPT specialistų įsikišimo paviešintoje sutartyje nėra nurodyta, kokią dalį darbų atliks dar kiti penki subrangovai. Ar „PST“ yra tik įmonė su visomis turimomis kvalifikacijomis ir didžiuliu finansiniu pajėgumų prisiimti garantinius įsipareigojimus, ko pasėkoje rajonas sumokės už projektą bet kokią pasiūlytą kainą, galėtų įvertinti VPT. Tačiau net direktorius J. Jučas nežino, kokios įmonės dalyvauja kaip subrangovai, nes jis nesidomi tuo projektu. Projektą administruojantis J. Povilaitis ne tik dirba „Radviliškio vanduo“, bet taip pat yra Tarybos narys ir vykdo Etikos komisijos pirmininko pareigas bei dirba Seimo nario A. Gaidžiūno padėjėju.
Vandentvarkos projektai vykdomi chaotiškai
Šiuo straipsniu nebandoma pasakyti, kad nereikia investuoti į Grinkiškio ar kito rajono miestelio ar kaimo gyventojų gerbūvį. Tą savivaldybės net yra įpareigotos daryti įstatymais. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kaip chaotiškai ir nenuosekliai keičiant iš anksto patvirtintus sprendimus vykdomi vandentvarkos projektai. Ar tai įmonės vadovo visiška nekompetencija milijoninių projektų įgyvendinime, ar rajono politikų nenoras matyti problemų esmės ir dotacijų dalinimas į kairę bei dešinę apmokant iš biudžeto lėšų inžinerinių tinklų įvedimą „saviems“, ar kelių komponentų mišinys, kuriame svarbiausią dalį užimą patologinis rajono vadovų „piarinimasis“ bei beprotiška skuba bet kokiomis priemonėmis įsisavinti ES lėšas, tikriausiai negalėtų atsakyti ir išmintingasis karalius Saliamonas. Bet naudojantis buvusio STT Panevėžio valdybos viršininko, dabar Seimo nario P. Urbšio terminologiją dėl „savų vagių“, kiekvienam vidutinių mąstymo sugebėjimų turinčiam asmeniui akivaizdu, jog vienas iš pagrindinių faktorių tokiai susiformavusiai praktikai Radviliškio rajone turi kelias kadencijas be jokios rimtos politinės konkurencijos trunkantis konservatorių su A. Čepononiu priešakyje valdymas keičiant tik koalicijos partnerius. Kaip vidutinis vairuotojas automobilį – kas ketveri metai.
Marius Aleksiūnas
