Ar mokytojas vis dar laikomas autoritetu?

Ar mokytojas vis dar laikomas autoritetu?

Tuoj minėsime rugsėjo pirmąją, varpelių skambėjimas, kviečiantis į klases, tuoj suskambės. Tačiau mokytojai, jau radę savo pašaukimą, rinksis ne kaip į šventę, o kaip į tikrą darbą.  Vis girdime skalambijant apie nepažangius, problemas keliančius mokinius, kurie mokytoją ne tik sugeba išvesti iš kantrybės, bet ir iš pusiausvyros, kuomet nebesusivaldoma. Tačiau kyla klausimas, ar su tokia problema susiduria kiekvienas mokytojas? Daug pažangių mokinių visgi netęsia mokytojo kelio ir nesirenka šios profesijos, o viešumoje vis girdime gandus apie mokytojų stygių. Tai patvirtina streikai, kuomet mokytojų kantrybė trūksta ir ne tik dėl problemų su  mokiniais, bet ir dėl lėšų, kurias mokytojas, kaip autoritetą turintis profesionalas, turėtų gauti.

Kiek kantrybės reikia mokytojui, kad užaugintų subrendusią asmenybę? Mokytojas  žinomas kaip kantrus ir autoritetingas asmuo, tačiau mokiniai visgi keičiasi ir šių dienų aktualijose vis nuskamba incidentai apie nesusivaldžiusius mokytojus. Ar toks asmuo vėliau turės autoritetą? Ypač prieš mokinius ir tėvelius? Taigi kantrybė, pasirodo, iš tiesų yra dorybė ir tuo pasižymi ne kiekvienas mokytojas. Tokiais kantriais galime laikyti Radviliškio mokytojus, kurie stengiasi ne tik užauginti brandžią asmenybę, bet ir skatina juos siekti aukštesnių tikslų.

Mokytojai keičiasi kaip ir kiekvienoje profesijoje, tačiau vis girdime, kad jų trūksta. Jauni žmonės nesirenka šios profesijos ir galime teigti, jog jos autoritetas vis menksta. Vaikų auklėjimui, žinoma, įtakos turi ir tėvai, kurie geresnėmis profesijomis laiko tas, kuriose uždirbama daug daugiau ir neatsižvelgiama vien tik į vardą. O mokytojo vardas ilgainiui tapo nebe toks svarbus, kaip tarkim, gydytojo. Mokytojo profesijai galbūt tampa iššūkiu ir šių dienų informacinė pažanga, kai viskas yra susiję su elektronika ir tai  labiau patrauklu jauniems žmonėms.

Jei jau kalbame apie mokytojų atlyginimus, juos įprasmina vykę streikai. Mokytojų kišenės vis tuštėja, o kantrybė nėra begalinė. Ši profesija nebetenka autoriteto ne tik mokinių akyse. Lėšų stygius atsiranda ne tik dėl to, kad valstybė tiesiog neišgali mokėti mokytojams jiems priklausantį atlyginimą, bet ir todėl, kad visuomenės akyse mokytojas yra tiesiog mokytojas ir nieko daugiau. Visuomenė nebelaiko mokytojo pašaukimo prasmingu ir tai atsispindi jų atlyginimai.

Tikru iššūkiu tampa ne tik jauno žmogaus profesijos pasirinkimas, bet ir mokytojui išlaikyti savo autoritetą ne tik mokinių akyse. Nepažangūs mokiniai, menkas atlyginimas ir pasityčiojimai kartais mokytojus verčia pasvarstyti, ar tikrai mokytojo darbas yra prestižinis?

Liveta Patapaitė

Exit mobile version