Eibariškių mikrorajono Povyliaus gatvės daugiabučių namų gyventojams naujos automobilių stovėjimo aikštelės gali tekti dar ilgai laukti. Priežastis paprasta – miesto seniūnas rūpinasi savu kiemu. Tiksliau, mamos vardu registruoto namo kiemu Antaniškių miško pakraštyje. Be to, jau dauguma miestiečių pastebėjo, kad ir vandenį bei nuotekų sistemas greitu tempu į paslaptingą namą įveda. Kaip liaudies išmintis sako, „Savi marškiniai arčiau kūno“.
Kūno kultūros mokytojo išsilavinimą turintis Ernestas Mončauskas seniūnu tapo 2017 metais. Kadangi savo kampo neturėjo, tai su žmona tėvų namo antrame aukšte glaudėsi. Bet jau 2017 metais seniūno mamos sklype pradėjo kilti namas. Tikriausiai ne be seniūno pagalbos į jį ir kelias buvo nutiestas – pats E. Mončauskas teigia, kad rūpintis vietinės reikšmės keliais yra seniūno pareiga. Tik dažnas miesto gyventojas skundžiasi kelių kokybe.
Tačiau Eibariškėse automobilių aikštelės statyba visai sustojusi. Pastabūs gyventojai nufilmavo, kad nepažymėtais automobiliais nežinomi asmenys statybines medžiagas būtent iš tos statybvietės pavasarį nežinoma kryptimi vežė. Tačiau policija tyrimo nepradėjo, kadangi niekas nesiskundė dėl dingusio turto. Matyt, gryniausias atsitiktinumas, kad tuo pat metu darbai seniūno ar jo mamos naujuose namuose vyko. Ir kas dabar galėtų paneigti, kaip nuolat kartoja konservatorių patriarchas V. Landsbergis, jog miesto kelių ir aikščių tvarkymui skirtas smėlis ar žvyras neatgulė Antaniškių miško prieigose?
Tas pats ir su vandens bei kanalizacijos tinklais. Kai gyventojas paprašo Savivaldybės įmonės „Radviliškio vanduo“ įvesti vandenį, tai pateikiama sąmata, ko gero, aukštesnė ir už Everesto kalną. Kai kurių sodų bendrijų pirmininkai kreipėsi į rajono valdžią prašydami pagalbos. Deja, valdžia atsisako padėti, esą rajono biudžetui per brangu, o ES nenori prisidėti. Žmonių iniciatyvas stabdo vyr. inžinierius konservatorius Mindaugas Gapšys, kuris teigia, kas būsią, jei kiekvienas visur griovius kas ir tinklus klos. Bet kai bendrapartietis E. Mončauskas iniciatyvą parodė, pasirodė Savivaldybės ir jos įmonės neišpasakytas gerumas – galima kasti kad ir kilometrą. Įdomu, kad paskaičiavimai gerokai skiriasi. Sodų bendrijai „Ąžuolas“ už 400 metrų trasą buvo paskaičiuota pusė milijono, bet Radviliškio miesto seniūnas rado būdų 400 metrų trasą už 8 tūkst. 800 eurų įsivesti. Bent jau taip teigia sodų bendrijos „Bitutė“ nariai, kuriuos E. Mončauskas ragino susirinkimuose prisidėti prie tinklų įvedimo.
Nors seniūnas neigia namą pats statantis, tačiau pinigų jis tikrai turi, nors VMI ir neatskleidžia jo deklaracijos, kurioje juodu ant balto pasimatytų visas turtas. Galima pastebėti, jog E. Mončauskui palankūs aitvarai lankosi tikriausiai ir sporto klube. Nors skundžiasi sporto klubų vadovai, kad Savivaldybė jų nemyli, tačiau bendrapartiečio klubą gausiai finansuoja. 2016 metais E. Mončausko sporto klubas „Rytų kovotojas“ gavo 32 tūkst. 140 eurų, 2017 – 34 tūks. 704 eurus, o 2018 – 33 tūkst. 385 eurus. Įspūdinga, ar ne? Juk vos per trejus metus iš savivaldybės ir valstybės biudžeto ne pelno siekiančiam sporto klubui buvo pervesta 100 tūkst. 229 eurai. Po E. Mončausko parašu patvirtintais dokumentais nurodyta, kad už patalpas klubas per trejus metus sumokėjo vos 1 tūkst. 555 eurus. Matyt, irgi visiškas atsitiktinumas, kad patalpos yra jo bendrapartiečio konservatoriaus Vaidoto Jakavičiaus vadovaujamame Švietimo ir sporto paslaugų centre.
O kur dar septyni medžiotojų būreliai, kuriems vadovauja E. Mončauskas? Tiesa, ten pajamos nėra didelės. Nors kai kurie jo kolegos skundžiasi nesąžiningumu. Algirdas Fergelis, Radviliškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, seniūną kaltina pasisavinus keliolika danielių. Komentuoti šios situacijos seniūnas telefonu visai nenorėjo. Tik įdomu, kur rajono Antikorupcijos komisija, kad nesupranta, kokia linkme iš biudžeto pinigėliai plaukia…
Marius Aleksiūnas
