Kartais pagalvoju, kad realus laisvės atėmimas kur nors Pravieniškėse ir karantinas turi panašumą. Turi daug laiko, turi susigalvoti užsiėmimų ir apskritai turi, turi, nors esi apribotas. Štai dabar rankose 1966 m. „Komunizmo aušros“ komplektas. Santykinai detalios apžvalgos atsibodo. Nejau rašyti apie kokias kombainininkų pereinamąsias gaireles, bet pradėkime.
Pradžia
Pradžiai apie „Svajonę“. Ne buvusį Radviliškio cirką, o kooperatinį namą Gedimino g. Adresas nenurodytas, nuotraukos nėra, bet spėju, jog tai 24 butų keturaukštis šalia seniūnijos. Šis namas ir šiandien išsiskiria pavyzdine aplinka, o apskritai buvę kooperatiniai namai skyrėsi nuo „valdiškų“ kaip diena nuo nakties. Šie skirtumai juntami ir šiandien. Tiesa, jie nebe tokie ryškūs. Tai žinutės pirmajame, 1966-08-13d., šeštadienio Nr.93. Ką dar įdomaus radau šiame numeryje. Radviliškio geležinkelio stoties konduktorių rezervas ėmėsi auklėti penkis kolektyvo narius: P. Bernotą, J. Balčikonį, J. Norkūną, B. Mincių ir A. Meškauską. Šie piliečiai išgėrę elgėsi nederamai ir buvo sulaikyti milicijos. Mano nuomone, paviešinimas laikraštyje veikė kaip neprasta auklėjimo priemonė. Nr. 94. S. Žvelgaičio straipsnis apie buvusį Palonų kleboną Liudą Adomauską, kurį prieš 25 metus sušaudė fašistai kaip revoliucinio judėjimo dalyvį. Čia kažkodėl prisiminiau Tėvą Stanislovą. Netiko sovietams, netiko ir konservatoriškiems nepriklausomybę atgavusios Lietuvos valstybininkams. Derėtų rašyti taip vadinamiems valstybininkams. Iki tolerancijos, demokratijos mums dar toli, toli. Numeryje pagarsinti girtuokliavę ir girti vairavę autotransporto priemones piliečiai. Nevardinsiu. Šio gero ir šiandien gausu.
Gausumas
Tai tik sąlyginis pavadinimas, bet jeigu pabandyčiau skaičiuoti „Ka“ patalpintus kolūkinius straipsnelius… Vien Nr. 95 jų dvylika. Numeryje pagerbtas V. Šilkūnas – Radviliškio Raštinės reikmenų įmonės meistras. Jei pavartai daugiau numerių, gali atkreipti dėmesį į tai, kad pagerbiant nuotrauka ir žinute laikraštyje „liūto dalis“ tenka darbininkams, nebūtinai partijos ar komjaunimo nariams. Nr.96. Lenino ordinu (aukščiausias sovietų apdovanojimas) apdovanoti ŽŪMG darbininkas J. Devindonis ir direktorius G. Šalajevas. Literatūriniame puslapyje pasirodė A. Čalnario novelė „Du trečdaliai laimės“. Šiaip novelė sudėtingas, nedėkingas dalykas, gal todėl ir nesupratau apie ką ji. Nr. 97. Pagerbta kirpėja K. Bitinienė. Knygynas siūlo A. Nekrasovo „Kapitono Pagyrūnkelio nuotykius“. Ne pats blogiausias skaitalas vaikams. Nr.98. Pagerbta med. sesuo ( dabar jas kažkodėl vadina slaugytojomis) E. Jacinkevičienė. Tęsiama A. Čalnario novelė „Du trečdaliai laimės“. Kai pagalvoji, tai tikriausiai buvo reglamentuota, kiek tokios kūrybos turi būti organe ir jį užpildydavo. Nr.99. S. Levickaitės ir S. Karaliūno eilės. Yra ir žinutė „Garvežys Nr.293“ – tai apie garvežį, kuris 1917 m. du kartus gabeno Leniną per Suomijos siena, o dabar stovi Suomijos stoties perone Leningrade (dabar San – Peterburgas, Rusija). Įdomu, ar ir šiandien stovi?Nors, tiesą sakant, nė trupučio nenustebčiau, jei garvežys vis dar ten pat. Nr.100. Pagerbta kojinių fabriko narstytoja M. Danelienė. Pradėtas montuoti 60 butų namas Gedimino g. Spėju, Nr.3. Yra kritiškas straipsnis apie apleistą miesto sodą. Beje, jis buvo apleistas ir tarpukario Lietuvoje, ir sovietmečiu. Po to jo neliko – užstatė Laisvės alėjos daugiabučiais. Manau, jog kitai pastraipai nepakenks pavadinimas „Užstatymas“.
Užstatymas
Nr.101. Pagerbta pardavėja E. Buivydienė ir Šniukonių pradinės mokyklos mokytojas A. Jurgutavičius. Yra R. Skučaitės eilėraštis „Šventė“, anonsuojama pirmoji „Karo ir taikos“ serija. Nr.102. Yra M. Ainienės ir R. Lipskytės eilių. Reportaže iš rajono milicijos skyriaus „Visuomenės vardu“ įvardinti du naujos atmainos, plačiakelniai, veltomis šukuosenomis chuliganai P. Burneckas ir S. Jankauskas. Na, o kai kurie jaunimo atstovai apibūdinami kaip jūreivio, klouno ir kaubojaus mišinys. Nieko naujo, anuomet visuomenės valia tai buvo baudžiama, draudžiama ir pan. Nr. 103.Yra J. Janonio 24 namo gyventojų skundas dėl prasto remonto. Taip, savo namus tuomet remontuodavo tik nuosavų ir kooperatinių namų gyventojai. Visiems kitiems remonto paslaugas teikė namų valdyba, komunalininkai ir pan. Nr.104. Pr. Grikšo apybraiža „Ką primena daina“. Apie Baisogalos dvaro kumetį A. Zvirevičių, vėliau Baisogalos eksperimentinio ūkio vairuotoją. Jo imtynes su dvarininku V. Komaru, o svarbiausia apie tai, kaip anksčiau buvo blogai, o sovietmečiu gyvenimas tapo rojumi. Beje, išskyrus Dantę nė vienas rašytojas ar poetas rojaus išsamiau neaprašė. Lyderiai šioje srityje rusų rašytojai. M. Bulgakovas nuostabiai aprašė pragaro vartus -„Meistras ir Margarita“, A. ir B. Strugackiai skaistyklą – „Nevilties miestas“. Nr.105. 16 straipsnelių, žinučių „kolchozine“ tematika. Ko nors verto miesto gyvenimo – nulis, na, nebent esi ganėtinai iškrypęs ir mėgaujiesi partinio gyvenimo ataskaitomis: „Ataskaitos ir rinkimai dar labiau suaktyvins partinių organizacijų darbą…“ ir t. t. ir pan. ir vėl t. t. ir pan, ir…iki beprotybės.
Beprotybės žabanguose
Bent pavadinimas skambės įspūdingai. Žinutė apie loteriją Nr.106. P. Mašidlauskas ir V. Tvarijonavičius laimėjo motociklus, K. Jakobas – televizorių, kurio vertė 336 rubliai.Tai, priklausomai nuo pareigų, nuo 1 iki 6 mėn. atlyginimo dydis. Numeryje V. Klimkos žinutė apie šiukšlynus Antaniškių parke. Nepasikeitė niekas, kiaulių, apsišikėlių šiandien, ko gero, netgi daugiau. Nr.107. Norite paskaityti apie bulviakasį, trąšas, grūdinių sandėliavimą? Numeryje pagerbti garvežių mašinistai V. Lachejus, J. Juodka, P. Tarasevičius, K. Krivochižinas. Vien už tai, kad yra mašinistai. Nr.108. Pagerbta vagonų depo kranininkė D. Savickienė ir kojinių fabriko narstytoja S. Nevidomskienė. Yra P. Lukoševičiaus eilių. Nr.109.Varėnos miškų gėrybės, pagerbtos knygyno pardavėjos A. Nekrošytė ir R. Navickienė, ŽŪMG darbininkai lankėsi Anykščiuose, Šeduvoje chuliganai J. Drutys, J. Venclova ir Br. Skipitis sunkiai sužalojo J. Garnį. Nuosprendis humaniškas – vidutiniškai 3 metai laisvės atėmimo. Beje, socialistinio lenktyniavimo tarp Šeduvos ir Radviliškio chuliganų nebuvo, neoficialiai nugalėjo radviliškiečiai. Nr.110. Pagerbti Radviliškio ŽŪMG komjaunuoliai S. Martynovas, V. Urbaitis, A. Povilauskas, O. Žilinskaitė, S. Kupčiūnas ir Drukčius, bei vaistininkės V. Skačkovaitė ir E. Dirsienė. Radviliškyje vyko vietinių miškininkų šventė. Nr.111. Pagerbtas vagonų depo šaltkalvis B. Stonkus. Yra P. Lukoševičiaus ir M. Prakaitytės eilių. Apie ką eiliavo to meto damos? „Gervės išskrenda./Jų liūdną klyksmą./Lyg vaikystės pasaką kartojam“. Nr.112. Anonsuojamas kino filmas „Naktys be nakvynės“ apie poetą V. Montvilą. Radviliškyje vyko vietos medžiotojų ataskaitinio susirinkimas. O kaip be jų. Net nepastebėjau, kad praleidau, o bendrai tai nieko nepraleidau, nes tematika tokia vienoda, tad nieko neprarasite neperskaitę apie cukrinių kvietimą. Nr.113. „Noriu padėkoti Komunistų partijai ir vyriausybei, tarti per laikraštį nuoširdų ačiū geriems žmonėms, išaugusiems tarybinės santvarkos metais…“ Ar reikia dar? O juk visas numeris panašus su pasakojimais apie komunisto garbę ir pan. Nr.114. Yra P. Lukoševičiaus, M. Prakaitytės, S. Bulzgio eilių. Necituosiu, nes nenoriu Jūsų morališkai sužaloti. Beje, anuomet Durpyno (Poligono) miškelis buvo rašomas iš mažosios raidės – durpyno miškelis (žinutės „Rudens krosas“). Nr.115. Pagerbtos stiklo fabriko medikės V. Požaitienė ir L. Pozniakovienė. Yra neprastas Pr. Grinco straipsnelis „Užkariauta gyvatynė“ apie Sulinkių pelkę ir durpininkus. Autorius teigia, kad vokiečių okupacijos metais čia treniravosi vokiečių smingamųjų bombonešių pilotai (ne vienas įsmigo į pelkę). Gal ir taip, bet jei tikėtume tokiais pasakojimais, čia treniravosi ir sovietų lakūnai. Esą, tarp taikinių buvusi ir F. Vaitkaus „Lituanija-2“, bet manau, jog tai legenda. Nr.116. Silosuojamos bulvės, ateizmo muziejus. Greitosios med. pgalbos aktualijos. Beje, kaip ir kolūkinę tematiką praleidžiu V. Valsiūnienės vardo mokyklos aktualijas. Jų tiek, kad net koktu. Nr.117. Gyventojai kviečiami į žemdirbių šventę su eitynėmis – karnavalu, koncertu – minėjimu, žirgu lenktynėmis ir sporto atrakcionais Antaniškiuose. Spėkite, kokią mokyklą praleidžiu. Nr.118. Apdovanoti už nuopelnus sovietų valdžiai šeši draugai. Nevardinsiu. Beje, skyrelyje „Naujos knygos“ jaunimui skirtos serijos „Drąsiųjų keliai“ leidiniai nebeanonsuojami, užteko kitos, tonomis leidžiamos, bevertės literatūros. Jei nepertrauksiu persikeldamas į kitą pastraipą, apžvalgos, kurios ir šiaip nuobodžios, taps dar nuobodesnėmis ir Nr.119.
Nuobodos
Reportažas iš žemdirbių šventės Antaniškiuose. Apdovanoti 29 to meto valstiečiai. Apdovanojimų anuomet netrūko. Net pats esu bent porą gavęs. Nr.120. Vėl penki apdovanotieji. Yra M. Rutkauskaitės, P. Lukoševičiaus eilių. I. Žibaitienės opusas apie vaikų auklėjimo aktualijas. Nr.121. Įvairiais meduoliais (ne tik medaliais) apdovanoti 33 rajono gyventojai. Sąrašo nepridėsiu, užimtų per daug vietos. Įdomu, kaip vertino apdovanojimus apdovanojimų lietun patekę apdovanotieji. Beje, ar atkreipėte dėmesį į pasikartojimus. Tai iš nevilties. Na, pribaigė mane komunistai, kolūkiai, negrų bruzdėjimai ir panašios temos. Nr.122. Na, pavyzdžiui, atsiverti numerį ir skaitai: „Spalis – saugaus dujų naudojimo mėnuo“, „Šaukoto bibliotekoje nieko naujo“, „Cukriniai jau nuimti“ ir pan. Plius visokios padėtys Nigerijoje, vietnamiečių mokslai, paminklai Novyje Gorkuose, darbas Nazarovo šiluminėje elektrinėje ar kokia rumunų veikla, ar LKP istorijos puslapiai. Įsibėgėjau. Praleidau Nr.122, bet, kaip minėjau, jie panašūs. Nr.123 „Tegyvuoja Lenino sukurta Tarybų Sąjungos Komunistų partija“.Yra P. Lukoševičiaus, S. Karaliūno, P. Valentino eilių. Kartais primityvios, bet tai lyg šviesos blyksniai bolševikinėje pilkumoje. Numeryje linksniuojamas kažkoks šeduvis A. Urbaitis, chuliganas, gribštukas, kuris nušvilpęs motociklą padarė avariją. Nr.124. Pagerbtas ŽŪMG suvirintojas M. Medvedevas – komunistas, vėliau įdomiai atsiliepęs apie Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybės siekius, bet vėliau susitaikęs ir ramiai gyvenimą užbaigęs Lietuvoje. Apdovanota 11 draugų. Vyr. inspektorius A. Adomavičius be gailesčio pliekia autoalkoholikus. Pavardžių neminėsiu, alkoholikas už vairo – tik alkoholikas, potencialus galvažudys ir iškrypėlis. Ilga pastraipa? Patrumpinkime.
Patrumpinimas
Nr.125.R. Raimondo straipsnis „Tos kojytės bėginės“ apie sunkų medikų darbą su atsakomybės jausmo neturinčiomis mamomis. Tas pats ir šiandien, nors atsirado paspirtis Vaikų teisių tarnybos pavidalu. Nebūtų tos tarnybos… Būkime sąžiningi, net katės geriau prižiūri savo kačiukus, nei kurios nūdienos mamos savo vaikus. Tunisą, Braziliją ir visokias mauritanijas praleisiu. Ką šiandien domintų, ką rašė žurnalas „Komunistas“? Nr.126. „Mes padarysime viską, kad mūsų gyvenimas būtų gražesnis, su naujais laimėjimais sutiktume Didžiosios Spalio socialistines 5-ąsias metines“. Pagerbta Radviliškio RRĮ darbininkė M. Klibavičienė ir kojinių fabriko narstytoja G. Danilevičiūtė. Ir čia norėčiau padaryti pastabą. Visai tikėtina, jog mūsų tarpe yra kolūkių, ateizmo, komunizmo ar „valsiuškės“ gerbėjų. „Komunizmo aušros“ komplektus rasite Radviliškio bibliotekoje. Yra noro – mėgaukitės. Rašykite mokslinius darbus, memuarus. Niekas nedraudžia, nes gyvename ne bolševizmo santvarkoje. Nr.127. Pagerbtas stiklo fabriko darbininkas B. Šiurka. Beje, stiklo fabrikas turėjo ir muziejų. Jo likimas man nežinomas. Idealus variantas, jei kas išliko, perkelti į Radviliškio krašto muziejų, kurio A. Čepononis per ilgus valdymo metus taip ir nesugebėjo įsteigti, o Šeduvos sugebėjo likviduoti. Nr.128. Moldova, Latvija, Rusija, Gruzija, Estija, Armėnija ir t.t., paminėta ir Lietuva. Pagerbta RRĮ šlifuotoja V. Gedgaudaitė ir stiklo fabriko darbininkė O. Šimkevičienė. Nr.129. Paraudonavęs, bet ne iš gėdos, o todėl, kad skirtas Didžiojo Spalio revoliucijos 49 – osioms metinėms. Yra C. Nagaičio opusas „Išplėšta saulė“apie durpyne prie Radviliškio sušaudytus komjaunuolį S. Remeiką, komunistą Grikšą (vardas nenurodytas) ir dar du nežinomus kolaborantus. Beje, to meto spauda net nesvajojo parašyti apie sušaudytus Lietuvos patriotus, ar šiaip nekaltus žmones, o tokių buvo daugiau nei parsidavėlių aukų. Laimei, ne visi tai pamiršo. Ypač dėkingi sovietams lenkai, prisimenantys Katynės tragediją. Pagerbti Sviesto gamyklos meistrai J. Lugauskas ir V. Klevas, geležinkelininkai E. Vaišvila ir S. Jarašiūnas, kojinių fabriko narstytoja D. Toleikytė. Deja, patrumpinimas nepavyko, metas pabaigai.
Pabaiga
Pirmajame puslapyje – šventinės darbo žmonių demonstracijos nuotraukos. Jų kokybė… Galima su abejonėmis atpažinti 2-3 žmones. Pagerbtas milicijos pareigūnas P. Sirūnas. S. Girdvainio straipsnyje „Žydėjo liepos“ minimas baltaraiščių sušaudytas Šeduvos valsčiaus milicijos viršininkas A. Baranauskas. Nr.131. Jubiliejiniais metais – jubiliejinį derlių, kiauri langai, mėšlo iki lubų. Pagerbtas RRĮ darbuotojas J. Solovjovas. Literatūrmenio puslapyje S. Karaliūno, P. Lukoševičiaus, P. Valantino ir V. Žaromskio eilės. Yra ir vertingas istoriniu požiūriu A. Nezabitkausko straipsnis „Senoji Vadaktų žemė“ ir numerio „vinis“ – R. Baltušytės straipsnis „Vienas iš panevėžiečių“ (serija meno meistrai) apie D. Banionį. Na, dėl tokių straipsnių verta pavartyti senus „Ka“ puslapius. Būsiu sąžiningas, R. Baltušytė niekada neprilygo savo tėvui Juozui Baltušiui, bet rašė geriau už anuometinius vietinius laikraštininkus. Manau, šiai apžvalgai užteks.
Vytautas MIKALAUSKIS
