Kartais pagalvoju, kad jas, apžvalgas, derėjo sunumeruoti. Iš kitos pusės – tai nesvarbu, nes bet kurioje nurodytos datos, numeriai, šaltinis. Jis vienas, nors buvau užsimojęs naudoti ir buvusį Šeduvos rajono laikraštį. Tai „Komunizmo aušra“. Aušra, kuri ir negalėjo išaušti. Pradedam.
Pradžia
Tai 1966-11-15, antradienio „Ka“ Nr.132. Pagerbta ŽŪMG elektrokaro vairuotoja A. Žymantienė. Apskritai šią transporto priemonę vairavo tik moterys, nors kartais pasinaudodavo ir vyrai. Kažkoks J. Indrilevičius keiksnojo statybininkus, renčiančius buitinį, jog šie visur primėtė vielos ir ją pamiršo. J. Bolcaitė svarsto, kas atveda nepilnamečius į kaltinamųjų suolą. Tokie, kaip F. Kleinovas, V. Baugalis, V. Gardejevas ir V. Laiševcevas lauždavo garažų duris, pasiimdavo automobilius ir jais važinėdavo. Automobiliai anuomet buvo daugiau prabangos dalykas nei susisiekimo priemonė. Autodromų ir kartingų Radviliškyje nebuvo. Ką dar veikdavo jaunieji nusikaltėliai – vienas supjaustė žmogų, kitas su kompanija apvogė parduotuvę. Linksminosi, kaip sugebėjo. Nr.133. Pagerbta Radviliškio RRĮ penalų šlifuotoja I. Jagminienė. Asmeniškai aš skeptiškai vertinu šių penalų, į kuriuos talpindavome rašymo priemones, kokybę. Jų slankiojantys dangteliai kartais „užsiėsdavo“ ar priešingai – lengvai atsilaisvindavo paberdami turinį. A. Čalnaris straipsnyje „Ar dangus juodas?“ auklėjo negeras mamas. Toks auklėjimas praverstų ir šiandien, tik bijau, jog kai kurios mamos po paviešinimo laikraštyje imtų didžiuotis. Nr.134. Pagerbta sviesto gamyklos aparatininkė M. Dominauskaitė. Beje, sviestas anuomet nebuvo fasuotas, ji iš didžiulio luito atriekdavo pardavėja, pasverdavo ir suvyniojusi į popierių paduodavo pirkėjui. Ekologiška. Yra straipsnis, skirtas poetui St. Zajančkauskui, S. Bulzgio ir S. Karaliūno eilių. Sulaikyti du nepilnamečiai brakonieriai P. ir J. Žukauskai. Konfiskuotas jau ketvirtas nelegalus medžioklinis šautuvas. Beje, prie Stalino Sibiro parduotuvėje šautuvais prekiauta laisvai. Nr.135. Pagerbtas RRĮ galąstojas A. Dapšys. Yra informacijos švietimo temomis, liaudies dailininkui P. Rimšai skirta žinutė. Pagerbti – ŽŪMG tekintojas Č. Leščinskas ir geležinkelininkas S. Gulbinas. Nr.136. Pagerbti – stiklo fabriko darbininkas G. Vasiljevas ir ŽŪMG darbininkas J. Demenčius. Kino teatre „Kosmosas“ rodomas filmas „Jo ėjo paskui kareivius“ (suaugusiems). Pradžiai užteks. Tęsinys – kitoje eilutėje.
Tęsinys
Nr.137. Pagerbti sviesto gamyklos darbuotojai J. Lugauskas ir V. Klevas (antrąkart?) ir RRĮ zeimerininkė A. Abromavičienė. Nr.138. Pagerbta sviesto gamyklos darbuotoja V. Tubytė. Yra A. Raimondo straipsnis apie buvusį kumetį,vėliau tarybų valdžios atstovą V. Varkulevičių. Nr.139. Gyd. B. Anikevičienė visus kviečių į kovą su tuberkulioze, pagerbtas ŽŪMG kontrolės meistras V. Samalionis. Tikrai buvo veiklus specialistas, puikiai išmanęs savo darbą Numeryje patalpinta Vyt. Žilinskaitė jumoreska „Mokėkime džiaugtis“. Taip ir nesupratau, kam humoreska rajoniniam laikraščiui. Nr.140. Pagerbtas stiklo fabriko darbininkas J. Gvilda. ŽŪMG tekintojas J. Stankus. Yra informaciniai pranešimai apie teisę į mokslą ir nemokamą medicininį aptarnavimą bei pensiją. Nr.141. Neklauskite, kodėl nekomentavau. Šiandien tie dalykai ir teisės išlikę, netgi prasiplėtę. Įsivaizduoti sovietinį studentą užsienyje anuomet buvo sudėtinga, nors tokių ir pasitaikydavo. Tad pagerbtos RRĮ darbininkės M. Zumarienė ir Z. Cidilina. Nr.142. Pagerbtas RRĮ darbininkas J. Kontautas. Yra S. Karaliūno posmų. Nr.143. Pagerbta RRĮ darbininkė S. Pakarnienė, stiklo fabriko šaltkalvis A. Gudavičius. Nr.144. Pagerbtas RRĮ brigadininkas J. Urbaitis. A. Petraitis auklėja „Kutiškių kirvarpas“ – lyg nedirbančius,lyg neįgalius asmenis, ne visai atitinkančius socializmo standartus. Šiandien į tokius asmenis, jei nepažeidžia įstatymų, niekas nė dėmesio nebekreipia. Nr.145. Šeduvoje svečiavosi rašytojas A. Bieliauskas, kompozitorius R. Žigaitis ir dainininkė B. Grinkevičiūtė. Literatūriniame puslapyje Ant. Čalnario novelė „Žaidimas su vairu“ (pradžia) ir S. Karaliūno eilėraštis laisvosiomis eilėmis (be pavadinimo). Nr.146. Novelės „Žaidimas su vairu“ tęsinys ir pabaiga. Kaip supratau, apie pasivažinėjimą motociklu, pasibaigusį nelaime. Na, tokios pastraipos t. p. nelaimė. Kad jos išvengtume, persikelkime į kitą pastraipą. Pavadinsime ją „Nelaimė“.
Nelaimė
Gal gražiau būtų bėda, bet nesvarbu. Nr.147. Pagerbtas RRĮ brigadininkas B. Liūlys. Šiandien tokios pavardės pakeitimui neprieštarautų ir kalbininkai. Apie netinkamą tėvų elgesį rašo A. Čalnaris. Radviliškyje gastroliavo Panevėžio liaudies teatras, kaip rašoma „norėjo mūsų miesto gyventojus pradžiuginti operete „Gasparonė“. Atsirado tik 62 norintys ją pamatyti. Žinutėje pabrėžiama, kad „operetė Radviliškyje – labai retas dalykas“. Pritariu, bet nemanau, kad ir dabar atsirastų daugiau operos ar operetės gerbėjų. Oficiali statistika byloja, kad tik 2 proc. lietuvių mėgsta operą, kiek operetę -nežinia. Nr.148. Pagerbtas ŽŪMG šaltkalvis V. Benevičius. Numeryje prasideda A. Čalnario apybraiža „Akmeninio miško ąžuolas“. Prieškaris, karo pradžia. Nr.149. Pagerbtas ŽŪMG šaltkalvis A. Panovas, tęsiasi apybraižą (jau karo metas). Nr.150. Pagerbtas RRĮdarbininkas J. Alkesiejus. Tęsiasi apybraiža – partizanai, hitlerininkai, pagrindinio apybraižos herojus mirtis 1944-10-16. Ir paskutinis tų metų numeris, pasirodęs 1966-12-31, šeštadienį. Apie visokias negeroves ir geroves. Apie laimėjimus rašo vykdomojo komiteto pirmininkas L. Špokevičius, sveikinimai, pagyrimai ir pan. Laikraštyje jokių pokyčių. Tos pačios temos, telefonai (3 vnt.), kainos, redaktorius, apimtys, spaustuvė. Paveiktas skaitytų tekstų užbaigsiu žodžiais: žmonės, būkite budrūs, Rusijos trolių fabrikai nesnaudžia.
Fabrikai
Baigęs 1966 m. „Ka“ apžvalgą susimąsčiau, ar sugrįžti prie Šeduvos laikraščio, ar tęsti „Ka“ apžvalgas. 1-0 laimėjo „Ka“, taip kaip ir anuometiniuose rinkimuose, kai kandidatai būdavo paskiriami iš anksto, o pats savo kandidatūros iškelti negalėjai, juolab įsteigti komitetą, partiją, sąjūdį ar pan. Tad prieš mano akis 1967-01-03, antradienio „Ka“ Nr.1(2245). Numerių skaičius didelis, nes laikraštis išeidavo antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais. Tiesa, „Ka“ buvo liesa. Pvz., „Radviliškio krašto“ apimtis gerokai didesnė, net oficiozas „storesnis“. Pirmasis puslapis skelbia apie būtinybę komunistiškai auklėti jaunimą: „Komunistinės jaunosios kartos auklėjimas visos partijos, visos liaudies reikalas“. Yra ir apdovanotųjų medaliais „Už darbo šaunumą“ pagarsinimas. Šiaip aš jų nerašau, bet vieną dėl neįprastos pavardės paminėsiu, tai K. Įgaunis (pirmą kartą mačiau pavardę, kur priekinė raidė „nosėta“). Įdomi detalė, kažkoks Radviliškio ATK vairuotojas P. Saltykovas skundžiasi, jog darbo nedaug, o alga mokama. Na, gal mažesnė už dabartinę Radviliškio ligoninės direktoriaus ar mero. Nr.2. Po straipsnio „Kutiškių kirvarpos“ redakcija sulaukė atsakymo, minėti straipsnyje asmenys įpareigoti įsidarbinti. Įdomu ir tai, jog yra J. Baušio straipsnis „Žiburiai sutemus“ apie Raseinių kultūrinį gyvenimą. Nr.3. Patalpinta Vyt. Žilinskaitės jumoreska „Dar apie rūkorius“. 10 mėn. laivės atėmimo bausme nuteistas chuliganas H. Bolcas, tvojęs antausį ūkio ūkvedžiui. Šiandien gautų pabarimą, viešų darbų, baudą ir taptų probacijos tarnybų klientu 10 mėnesių ar pusmečiui. Štai čia pats metas pabaigti viena pastraipą ir pereiti prie kitos.
Perėjimas
Jį pradėsiu nuo Nr.4. Straipsnelis „Viešbučio šeimininkė“ apie viešbučio vedėją (pavadinimas nenurodomas) A. Kurandą. Nr.5. Yra Sidabravo mokyklos direktoriaus V. Paliūnio atviras laiškas Radviliškio statybos darbų vykdytojo baro viršininkui V. Petroniui. Dėl vėluojančių statybos-remonto darbų. Nr.6.Yra neprastas A. Nezabitkausko straipsnelis „Radviliškio praeitis ir revoliucinės tradicijos“. Įdomi kraštotyrinė detalė. Jei teisingai supratau, 1973-11-01 pravedus pro Radviliškį Liepojos – Romno geležinkelio šaką. Radviliškyje įsteigta techninė geležinkelio mokykla, kurioje mokėsi geležinkelininkų vaikai. Mokyklos vedėjas popas vertė mokinius lankyti cerkvę, bučiuoti pravoslavišką kryžių ir pan. Ir nors tėvai skundėsi, vaikai buvo priverstinai rusifikuojami, beje, kaip ir sovietmečiu. O mokyklos pavadinimas neturėtų klaidinti, tai buvo pradinė bažnytinė mokykla, antroji Radviliškyje (veikė ir miesto pradinė mokykla). Nr.7. Vl. Būtėno kelionės įspūdžiai, nuobodulys Radviliškio kultūros namuose. Radviliškio ligoninės vyr. gydytojas V. Anikevičius atkreipia dėmesį į tai, kad Radviliškyje nėra čiuožyklos, vaikams skirtu kino seanso metu girdisi cypimas, šnypštimas,urzgimas ir panašūs garsai. Be to, mokiniai nenešioja uniforminių kepurių. Na, kas jau kas, bet mokinių uniforminės kepurės sėkmingai mirė dar man besimokant pradinėje. Nr.8. Dėl per mažai nukirptų plaukų skundžiasi A. Motiekaitis. Yra fantastinis Z. Merkelio pasakojimas apie tai, kad Prastavonyse, Šiaulėnuose, Antaniškiuose norima įsteigti slidžių nuomojimo bazes su užkandžiais ir karšta kava. Nr. 9. Vl. Būtėnas tęsia nesibaigiantį pasakojimą apie kelionės įspūdžius. Yra V. Žaromskio eilėraštis „Naktys“. Pacituosiu: „Grigo ratais aš važiuosiu/ Raitas josiu mėnuliu,/ Kosmonautus pasivysiu /Ir įteiksiu jiems gėlių“. Chuliganas V. Podėlis kėlęs debošą restorane apdovanotas 10 mėn. laisvės atėmimo. Aš Jūsų laisvės skaityti nedidelės apimties pastraipas neribosiu, nors ribas pabandysiu pajausti.
Ribos
Jų pradžia Nr.10. A. Šilučio straipsnyje „Bet kuriuo metu“ pasakojama, jog tarpukario geležinkelio stoties ambulatorijoje dirbo 1 gydytojas ir du felčeriai. O 1967 m. dirbo 8 gydytojai, 20 vidurinio personalo žmonių, o garvežių ir vagonų depo yra sanitariniai sveikatos punktai. Šiandien nebėra nei med. punktų, nei geležinkelininkų ambulatorijos. Asmeniškai aš manau, jog užtenka ir to, ką turime, gyventojų skaičius greit sumažės dvigubai, kaip yra su geležinkelio darbuotojų skaičiumi, deja, nežinau, bet spėju, jog ženkliai sumažėja. Nr.11. Pasakojimas apie Radviliškio durpininkus. Daugiau nieko verto dėmesio. Nr.12. Literatūrmenio puslapyje S. Bulzgio pasakojimas apie karą, J. Česnulevičiaus apsakymas „Serbentėlis“ ir J. Marčiulio „Kiškių paskutinioji“ apie medžiotojus. Dar yra M. Prakaitytės, S. Bulzgio, A. Plungės eilių. Necituosiu. Nenoriu, kad sutikę gatvėje apspjautumėte. Nr.13. Ramutės Skučaitės žinutė „Širdis, kuri dainom liepsnojo“, 45-osiomspoeto Vl. Mozūriūno metinėms. Tęsiama J. Česnulevičiaus „Serbentėlė“ .Nr.14 „Serbentėlės“ pabaiga. Apie gyvenimą, žvejybą… Nr.15. Įdomiausia N. Kunkulevičienės paruošta informacija „Vasario oras“. Nr.16. Veik visą numerio plotą užima rinkiminės komisijos. Pr. Markulio straipsnelyje truputi informacijos apie rajono kultūros darbuotojus.1967 m. rajone buvo 26 kultūros namai, tarp darbuotojų – 1baigęs aukštąjį, trys spec. vidurinį ir nė vieno moksleivio su ūkio stipendija, turima omenyje studijuojančio kultūros srities mokslus. Iškalbinga. Nr.17. Pagerbta Kovo 8-osios v. kojinių fabriko mezgėja K. Povilaitytė. Yra kažkokio J. Onaičio eilių apie Vietnamą. Primenu, jog kažką sueiliuoti gali bent 8 iš 10-ties pabaigusių vidurinę. Pabandykite radęs laisvo laiko, o aš Jūsų laiką užimsiu kita pastraipa.
Užėmimas
Nr.18. Pagerbtas ATK šaltkalvis A. Grabauskas. Nr.19. Pagerbtas kojinių fabriko meistras A. Kečiorius. Nr.20. Karčemų k. gyventojų padėka med. punkto felčerei M. Juškaitei. Nr.21. Pagerbta kojinių fabriko pakuotoja J. Daneliūtė. Nr.22.Yra straipsnelis apie vagonų depą. Visuose numeriuose liūto dalį užima rinkiminės komisijos. Matyt, tokie buvo laiko reikalavimai, arba ženklai, kaip dabar balkonuose džiūstančios vienkartinių med. kaukių virtinės. Nr.23. Pagerbta kojinių fabriko mezgėja D. Tiškutė. Yra E. Pranevičiūtės ir P. Lukoševičiaus eilių, pritaikytų tarybinės armijos ir karinio jūrų laivyno dienai. Anonsuojamas kino filmas „Laiptai į dangų“. Nr.24. Apie gamtos mylėtojus mokinius ir jų pagalbą žvėreliams žiemos metu. Kai pagalvoji,žiemos būdavo rūsčios, tad medžiotojams tokie naivūs talkininkai praversdavo. Nr.25. Pagerbta kojinių fabriko darbininkė Z. Tekuišytė. Įdomi žinutė apie naują parduotuvę geležinkelininkų kvartale. Spėju, tai buvusi „žemaitė“, dabar „kvėglynė“. Prie gėdos kryžiaus už alkoholio vartojimą kalami: G. Sasnauskaitė, J. Biliumaitė, P. Petraitis, A. Liutkevičiūtė ir B. Kizerskytė. Yra ir nuotraukos. Kaip auklėjimo priemonė praverstų ir šiandien, ypač autoalkoholikams. Nr.26. Pagerbtas ATK vairuotojas J. Augis. V. Stankūnaitės straipsnyje „Jie neleido sumindžioti teisybės“ pasakojimas apie kažkokį stribą, dainininką Vytą. Nei gyvenamoji vieta, nei pavardė nenurodyta. Protingai. Nr.27. Pagerbtas RRĮ staklininkas A.Nėjus. Yra reportažas iš Radviliškio „profkės“. Beje, anuomet buvo laikomasi nuomonės, kad tik visiškai niekam tikę nevykėliai eina į proftechnines mokyklas. Nr.28. Pagerbta kojinių fabriko narstytoja R. Rambauskaitė. Charakteringa detalė tekstilininkų miestuose, gamyklose vyrai retenybė, tad daug neištekėjusių panų. Šiaip numeris skirtas kovo 8-ajai. Tarp straipsnių P. Skipskio „Mylinti žmona, mylinti motina“ apie „pažibas“ – kolūkyje dirbančią motiną-didvyrę A. Saldukiene. Dabar didvyrės, išauginusios 10 ir daugiau vaikų,- retenybė. Net apžvalgose mažiau pastraipų, bet jos reikalingas. Šiandien auginti daug vaikų niekas nebenori, o norintys neturi galimybių. Tad apie galimybės užteks. Metas pabaigai.
Pabaiga
Jai Nr.29. Mokytojas A. Žukas pasakoja apie sudėtingą darbą Karčemų kaimo mokykloje buržuazijos laikais. Buržuaziniai laikai sugrįžo – mokyklos apskritai neliko. Anglišką pasakojimą, tik apie sveikatos priežiūrą kaime, pasakoja Baroniškių gyventoja B. Sutkienė. Pacituosiu: „Mirtis lydėjo mus. Du broliai ir dvi seserys mirė, nematė gydytojo… Jauni žmonės, kuriems neteko pergyventi buržuazinių laikų, sunkiai įsivaizduoja, kokia didelė nelaimė buvo liga“. Apžvalgą pabaigiau per pasaulinę med. darbuotojų dieną. Siaučiant pandemijai.
Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS
