Pabaigęs „Komunizmo aušros“ apžvalgas ir jai tapus „Mūsų kraštu“, pagalvojau, kad dar uždėsiu leteną ant naujesnių laikų, žvelgdamas per laiko prizmę daugiau iš asmeninių pozicijų. Tad pradedu.
Pradžia
1992 m. bendras „MK“ tiražas veik 11 tūkstančių egzempliorių. Paskelbtas literatūrinis konkursas, skirtas 425 m. miesto jubiliejui. Pagerbiamos sausio 13-osios aukos. Rajone vyko vietinis „Dainų dainelės“ konkursas, o dienos šviesos jau laukė litai ir lietuviški pasai.
Kainos kopė į neregėtas aukštumas. Vaistai skrandininkams „Dalargin“ nuo 33 rublių pasiekė 268 rublių ribą. Kultūros rūmuose įvyko šiltas A.M. Brazausko ir K. Rimkaus sutikimas, surengtas ultrapatriotų. Buvusi šaudykla prie dabartinės seniūnijos tapo alude, nūnai parduotuve. Negavę laiku atlygio šurmuliavo geležinkelininkai, na, bet mes ne baltarusiai. Rengiamasi referendumui dėl nausėdiškos institucijos įvedimo ir svetimos kariuomenės išvedimo iš Lietvos: „Rus Ivan, beri šinel, chadi damoj“. Rajono valdytojas – ekskomjaunuolis A. Ruseckas. Poezijos konkurse Šiauliuose tarp nugalėtojų – radviliškietis Ričardas Šileika. Jei neapsirinku, „Už baltąją rožę rupūžę“. Gyventojai gauna galimybę privatizuoti privačių valdų žemes, sodus.
Keliami kandidatai į seimą, nebe aukščiausiąją tarybą. Gavome ir miesto herbą. Miesto jubiliejaus šventėje dalyvauja V. Landsbergis. Bolševikas K. Rimkus ragina nedaryti klaidos ir nebalsuoti už liberalus, nes „tai kapitalizmo, tiksliau, turtingųjų interesus ginanti sąjunga“. „MK“ pradeda puoštis naujuoju miesto herbu, jo kaina – du talonai. Palyginimui: kiaulienos kilogramas kainavo 340, jautienos – 240, rūkyto kumpio – 500, o paršelis – 2000 talonų.
Tais metais rajone gimė 868 vaikai, dabar panaši informacija sąlyginai įslaptinta, bet aš be paslapties keliauju į 1993 m. „MK“ puslapius.
Be paslapties
Ruošiamasi prezidento rinkimams – ekselencu tapo A.M. Brazauskas, komunistas, vėliau padovanojęs savo gyvenimo draugei viešbutį. Likviduota Radviliškio skalbykla. Nūnai tai „halės“ ir kitokios krautuvėlės, išgyvenančios ne pačius geriausius laikus. Vis dar neveikia privatizuota miesto pirtis, o autobusų parko vairuotojai grasina streiku. Beje, Radviliškyje padoraus streiko ir nebuvo. Tyruliuose likviduota naminės gamyklėlė, o kainos toliau augo. Česnako galvutė kainavo 20, paršelis – jau 5000 talonų. Premjeru tapus A. Šleževičiui, pradėjo mažėti kino teatrų lankytojų, sunyko „Žirnelis“, bet pradėjo veikti D. Ežerskienės kavinukė. Daugėlaičiai tampa narkotikų prekybos centru, o „MK“ įrašomas į privatizavimo programą. Per metus rajono bedarbių skaičius nuo 37 išaugo iki 429. Kilovatvalandė elektros – 6,5 talono, vidutinis atlyginimas – apie 3 tūkstančius talonų. Poezijos pavasaris su kylančia R. Šileikos žvaigžde. Iš Durpyno ir Linkaičių baigia išsikraustyti rusų kariai. Pasirodo ilgai lauktas litas, keitimo kursas – 100 talonų vienas litas. Šeduvos šauliai atsiima jiems priklausantį pastatą. Vėliau jį apleido, vėl užleido, nes neapžiojo.
Sulaukėme Šventojo Tėvo ir aiškiaregės Kolsanos Dalmos. Taupomasis bankas persikėlė į naujas patalpas (Dariaus ir Girėno g.3). „MK“ pasirodo R. Šileikos straipsnis, o Antra vidurinė mokykla tampa V. Kudirkos vardo mokykla. Vėliau progimnazija su lauko išviečių vietoje įrengtomis klasėmis. Na, o aš be įžangos keliuosi į 1994 m.
Persikėlimas
Radviliškyje duris atveria sekso parduotuvė. Pieninėje rūpestingai maskuojami negerumų požymiai. „MK“ redaktorių A. Mikelį laikinai pavaduoja E. Butkutė. Rašoma apie Radviliškio karių kapinėse nukirstą eglę. Beje, ten palaidoti 217 įvairių tautybių karių. Kur palaidoti per Radviliškio kautynes žuvę 210 bermontininkų, šiandien tiksliai nežino niekas, o juk turėtų užimti plotą ne ką mažesnį už karių kapinių. Ergo – bermontininkų aukų skaičius – blefas. Na, gal žuvo kokia dešimtis. Atiduodamas eksploatuoti devynaukštis (Maironio g.6). Daugiau daugiaaukščių, daugiabučių nepriklausomybės metais nebestatė. Užbaiginėjo sovietmečio statybas.
Prasidėjo ir dar vienas liūdnas, negrįžtamas procesas – miršta daugiau nei gimsta. Š. m. spalio mėnesį rajone mirė 56 asmenys, 24 iš jų -Psichikos sveikatos centro pacientai. Pasirodo straipsnis „Kodėl nepasirodė naujasis redaktorius L. Jučas“ (be klaustuko).
Nepasirodė, nes buvo įsipainiojęs į neaiškias machinacijas ir buvo sulaikytas. Šis klausimas svarstytas ir vietos taryboje. Radviliškio „profkė“tampa RPRC (reabilitaciniu profesinio rengimo centru), nūnai tai verslininkų kalvė. Rajone svečiavosi ekscelencas A.M.B. Antaniškiuose vyko dainų šventė, o ugniagesiai gavo dovaną – labdarą, automobilį iš Vokietijos.
Įvykis.
Duris atvėrė „Vakarų banko“ filialas, kuris vėliau sprogo it burbulas. Nekrologas ilgamečiam pieninės direktoriui, ko gero, vienintelis direktorius, taip ir netapęs komunistu. Laikraštyje pasirodė medžių apdirbėjų protestas prieš „Timbex Arimos“ („Arimaičių rąstų“) atsiradimą Linkaičiuose. Kurį laiką dirbo, o joje dirbo ir V. Adamkaus darbo knygelė. 1994 m. rugsėjo mėn. „MK“ redaktoriumi tampa L.J učas ir iškart pasiskiria sau titulą – vyriausiasis redaktorius. Pasirodo reklaminis D. Pečiulienės ir U. Mikalauskienės straipsnis, sulaukęs „Šiaulių krašto“ kritikos.
Rajono valdytojas A. Ruseckas tampa Radviliškio taupomojo banko valdytoju. „Šaulių ramovę“ sudrebina smulkus akcininkų skandalas. Kino teatras „Lituanika“ tampa laisvalaikio studija, kurioje buvo itin šauniai leidžiami vakarai. Atsidaro lombardas. Ir tai teisinga, nes meilė trunka tik tris metus, o lombardai veikia amžinai.
Baigti nugeležinimo įrenginiai. 1994 m. rajone dar gyveno 55,6 tūkstančio gyventojų, iš jų – 21,2 tūkstančio mieste. Gimė 497 kūdikiai, mirė 627 žmonės. Štai su tokia gaidele palieku 1994 m. ir pradedu naują pastraipą.
Pastraipa
Tai ji 1995 m. Tad mus skiria tik penkiolika metų. Darbą pradėjo kavinė „Alvija“. Jauki, nedidelė, gan populiari. Artėja nauji tarybos rinkimai, kuriuose dalyvauja sąjungos, koalicijos, partijos. Šių eilučių autorius, nors ir be didelio noro – liberalų sąraše. Kovo 7 d. „MK“ pasirodo mano savotiška ataskaita už penkis deputatystės metus: „Lepučių vagystė, LDDP viltys ir savižudybės“. Beje, įgaliojimai turėjo baigtis kovo 25 d. Nuo to laiko mano pavardė vis dažniau, kartais ir su nuotrauka, pasirodo „MK“ puslapiuose. Mirties bausmė skirta radviliškiečiui A. Kazlauskui. Ko gero, tai buvo paskutinis kraštietis, sulaukęs šios bausmės. Meru išrinktas V. Simelis.
Reportažas iš „Saulėtekio“, liaudyje vadinto „seilėtekiu“. Nūnai, tai Radviliškio teismo rūmų didžioji salė (Vasario 16-osios-16). Pasirodžius U. Mikalauskienės straipsniui „It rudenio lapeliai…“ atsakau miniatiūromis, žinutėmis ir panašiai. Viso to kaltininkas – R. Šileika, įtraukęs į laikraščio pasaulį, nežiūrint to, kad vis dar dirbau suvirintoju. Prisipažinsiu, man rašymas pradžioje buvo it savotiškas laisvalaikio narkotikas. Kadangi R. Petrikas ir R. Šileika nemėgo rašyti straipsnių „Žvilgsniui“, tai šią poziciją su malonumu užėmiau aš. A. a L.Jučas pasikvietė pokalbiui ir pasiūlė darbą „MK“. Atsisakiau ir, ko gero, be reikalo, nors dirbdamas suvirintoju gaudamas normalų to meto atlygį. Kas buvo toliau – žinote. Vėliau buvo šimtai straipsnių, žinučių, nuotraukų. Ne tik „MK“, „Žvilgsnyje“, bet ir kituose leidiniuose (atrodo 12-oje, tame tarpe ir rusiškuose). Beje, jokių leidinių nesaugojau, nes nemačiau prasmės. Kai „MK“ grėsė bankrotas, pabaigiau soc. darbuotojų kursus, vėliau tapau socialinio darbo magistru. Berods, apie 2006 m. trumpam pasirodžiau oficiozo puslapiuose (tuomet jis dar nebuvo oficiozas).
Na, o nuo 2014 m. iki šiol turėjau puslapį „Radviliškio krašte“, nuo šių metų rugsėjo ir puslapį „Visuomenės balse“, į kurį persikėliau su „Pastebėjimų ir pamąstymų“ skiltimi. Štai taip ir pabaigiau apžvalgas, žvelgdamas per laiko prizmę ir asmeninę poziciją.
Jeigu kam ir to maža, galiu paguosti. Karantinas baigsis ir skaitykla vėl atvers duris. Pabaigai pateiksiu nūdienos spaudos apžvalgą iš šiaurės – vakarų regiono.
Regionas
„Šilalės artojas“ svarsto skurdo ir nuotolinio gydymo vargus ir nesibaigiančius plynus kirtimus. Manau, problema išsispręs, kai neliks, ką kirsti. „Šilokarčema“, „Pamarys“, „Šilutės naujienos“ rašo, kad visuomenės dėmesys stabdo pinigų įsisavinimo mašiną, savivaldybės administraciją, vengiančią viešumo, ir svajoja, kad pradėjus dirbti naujajai premjerei neliks „netyčia“ išasfaltuotų keliukų ir vaistų, kurie patinka tik ministrui. Taip pat, kad miškininkai šakų nebedalins, o socialiniai darbuotojai, nors ir bijo užsikrėsti, lankys silpnesnius. „Palangos tiltas“, „Švyturys“. „Pajūrio naujienos“, „Banga“ (tai Kretingos, Palangos, Klaipėdos kraštas) apie buitines šiukšles , o Kretingos šaulys, anksčiau skalpavęs kitus vairuotojus, naudojosi suklastotomis teisėmis. Be to, Kretingos ligoninė pristigo personalo ir deguonies. Palangiškiai svarsto, kad pensijų karpytoja I. Šimonytė normalioje valstybėje vargu, ar taptų premjere. Gargždiškiai sunerimę dėl galimos geležinkelio atšakos tiesimo ir planuoja transliuoti eglės įžiebimo ceremoniją. Šiame krašte pasižymėjo ir D. Kepenis, neigiantis „koronės“ plitimą. Esą, tai pasaulinės mafijos mitas, tikintis uždirbti iš skiepų. Skuodo rajono laikraštis pažeria istorinės medžiagos ir mandagiai auklėja susireikšminusią Aleksandrijos seniūnę. Plungės gyventojų dėmesio centre – neišbrendami keliai ir parduodamas buvęs policijos pastatas. Rietave sulaikytas „kioskinis“ vagis. Mažeikių „Santarvėje“ – apie 1000 susirgusių rajone „covidu“ ir tai, kad medikai poilsiui nepanaudojo verygiškų kuponų. Veik visuose šio krašto laikraščiuose, neaplenkiant ir „Telšių žinių“, tūla V. Blinkevičiūtė su užsakomuoju straipsniu. „Kuršėnų krašto žinių“ vinis – a. a rašytojo A. Dankiso rinktinė. Čia galima palikti Žemaitiją ir pabaigai persikelti į Aukštaitiją.
Pabaigai
Pakruojo „Auksinė varpa“ pateikia Birutės paminklo statybų Lauksodyje istoriją. Pasvaliečių „Draugas“ prisimena knygnešystę ir juodligę bei paukščių gripą. Yra ir nepakartojamos „Dėdės Juzės godos“, užrašytos M. Urbos. Biržiečių „Šiaurės rytuose“ degalinės „CircleK“ atidarymas. Mano užuojauta jos kaimynams. Rinkiškiečius papiktino naujas gatvių ženklinimas. Taip dalis Biržų gyventojų staiga, neįspėti tapo kaimiečiais.
Infekcija praretino socialinių darbuotojų ir medikų gretas. Asmeniškai man patiko vieno straipsnio pavadinimas „Radviliškiečiams skauda galvas dėl dantų gydymo“. Vertingiausia „Kupiškėnų minčių“ dalis – anekdotai. „Gimtajame Rokiškyje“ įdomūs kulinariniai receptai, arbatos istorija su naudingais patarimais ir ypatingas knygų puslapis. Liko šiauliečių „Etaplius“, kuris , manau, ne be kuratoriaus R. Valatkos šįkart perspjovė pats save. Smulkesnio komentaro nebus. Jo vietą užims paskutinis taškas.
Paruošė Vytautas Mikalauskis
