Vieni įpuolę į amoko būseną puola žudyti visus iš eilės. Kiti ir be jokių būsenų krečia pokštus ar dujomis sprogdina namus it Kupiškyje. Visos įvairovės ir neapžvelgsi, o štai aš kepu apžvalgas. Knisuosi it koks šernas senuose „Komunizmo aušros“ puslapiuose. Neskubėdamas, atsargiai, bet pradėkime.
Pradžia
Jai 1967-07-25d.antradienio numeris Nr. 86. Pagerbtas ŽŪMG tekintojas R. Šašys. Apie gyvenimą vienuolyne pasakoja Daugėlaičių gyventoja O. Pukienė. Nr.87. Kolūkių komjaunuoliai smerkia Izraelio agresija prieš arabus. Vėliau tie arabai sušaudys žydų olimpinę rinktinę Berlyne. Pagerbtas stiklo fabriko tekintojas J. Noreika. Karšiamas kailis „Gaivos“ vyr. virėjai A. Dručkienei už netinkamai atliekamą darbą ir asmenines savybes. Nr.88. Pagerbtas ŽŪMG darbininkas S. Grubinskas. Literatūrmenio puslapyje M. Prakaitytės eilės, A. Čalnario novelė „Moteris prie šulinio“ (apie tipinę gyvenimišką istoriją – moteris, palikta vyro). Nr.89. Straipsnelyje „Atkaklumas“ ŽŪMG šaltkalvis L. Bajorūnas. Apie pionierių vasarą pasakoja Rajono pionierių – moksleivių namų direktorė A. Komkienė. Mirties bausme nuteistas buvęs sovietų partizanas V. Karpavičius (už išdavystę). Nr.90. Pagerbtas stiklo fabriko santechnikas A. Galvanauskas. Yra kritinis straipsnis apie žuvies parduotuvę. Vyniojamojo popieriaus stoką, silkes tenka vynioti į atsineštą laikraštį. A. Raimondo apybraižoje „Skeveldros krūtinėje“ pasakojimas apie karo dalyvį J. Brišką. Nr.91. Pagerbti geležinkelininkai S. Navickas, Č. Sirutavičius, A. Morkis, M. Maniukas, S. Matūzas, K. Krivochižinas ir A. Krisiūnas. Apie karinę stovyklą prie Grinkiškio pasakojama straipsnelyje „Jie ruošiasi būti kariais“
Autorius A. Petraitis. Toje stovykloje savo laiku teko pasisvečiuoti ir man. Šlykštus maitinimas, gyvenimas palapinėse, antisanitarija (o ką galvojote, jog buvo dušai ir tualetas?). Beje, gavau ir garbės raštą (ne pirmą ir ne paskutinį). Nr.92. Pagerbtas ŽŪMG šaltkalvis V. Benevičius. P. Valerytės straipsnyje „Gyvieji kaltina“ pokaris. Kai pagalvoji, jei sovietinė sistema būtų leidusi privačios nuosavybės formas ir daugiapartiškumą, visų pokario žiaurumų nebūtų. Deja, nei žodžio, nei sąžinės laisvės realiai ne buvo, kaip ir galimybės emigruoti. Bet metas emigruoti į kitą pastraipą.
Metas emigruoti
Į Nr.93. Pagerbtas ŽŪMG šaltkalvis J. Danys. Nr. 94. S. Bulzgio reportaže apie statybininkus „Plytos į ateities rūmą“ yra nuotrauka (centro) su užrašu: „Radviliškis. Asfaltas iš centro tiesiasi į miesto pakraščius“. Asfalto tiesėjų nematyti, vaizdas nedaug pasikeitęs, tiesa, universalinė parduotuvė dar nerenovuota, o liepos jaunos. Asfaltas, net ir praėjus 53 metams, miesto pakraščių taip ir nepasiekė. Ar galiu dėti lygybės ženklą tarp bolševikų ir konservatorių? Neabejotinai, nei vieni, nei kiti miesto gerbūviu nesirūpino, o tik dėjosi, jog jiems miestas ir jo gyventojai svarbūs. Nr. 95. Ekskursijos užrašai (Anykščiai, Zarasai,Trakai), betvarkė Šiaulėnų automatinėje telefonų stotyje, partijos gyvenimas. Nr. 96. A. Tutkaus opusas „Pinamas pergalių vainikas“ apie kolūkietį J. Valatką. Nr.97. Reklamuojamas Arimaičių ežero paplūdimys. Jis ir buvo populiarus, kol nesugadino ežero, o kitų galimybių nuvykti į padoresnę vietą radviliškiečiai neturėjo. Tai dabar sėdai į autobusą ryte, o vakare sugrįžai iš Palangos. Ir dar autobuse su kondicionieriais. Nr. 98. Pasakojimas apie chuliganą M. Kijaščenką. Turėjo žmogus keistą pomėgį. Tamsoje sulaukia praeivio, vožia jam į dantis ir pabėga. Nuteistas 3 metams laisvės atėmimo. Pagerbtas melioratorius J. Buračas. Nr. 99. Vėl pasakojimas apie ekskursiją jau minėtais keliais. Nr.100. Literatūrmenio puslapyje V. Pranculienės eilės, C. Nagaičio novelė „Prie klevo“ (apie šeimos santykius).Yra E. Skipičio miniatiūra „Šakos“. Kaip čia pasakius, greičiau miniatiūros pavidalo moralas, kad blogos šakos ir gerą medį gadina. Jei tai būtų parašyta mūsų laikais, pamėtėčiau autoriui kitą moralą: nemoki – nerašyk, bet man rašyti reikia, nes iki eilinės apžvalgos pabaigos dar toli.
Dar toli
Nes esu suplanavęs „Ka“apžvalgas bent iki 1970 m. Pirmai pradžiai. Nr.101. Pagerbtas stalius P. Tenzegolskis. Nr. 102. Kritikuojamas poilsis prie Arimaičių ežero. Gyd. J. Žėkienė pliekia alkoholį vartojančius poilsiautojus, gadinančius nuotaiką aplinkiniams. Nr. 103. Pagerbtas ŽŪMG darbininkas E. Cibulskis. Skaitytojams paaiškinu, daugiau šiuose numeriuose – marksizmas kertinis akmuo, bulviakasis, hektarai, Vietnamas, Krasnodaras ir pan. Taigi nieko verto dėmesio. Nr.104. Pagerbti tekintojas J. Masiukas, suvirintojas A. Korsakas ir darbų vykdytojas K. Balčikonis. Yra informacijos apie sutvarkyta RRĮ teritoriją, net trys sakiniai. Nr.105. Didelis pagiriamasis straipsnis rašytojui A. Gudaičiui – Guzevičiui. Apie darbą KGB neužsimenama. Kelios žinutės apie mokyklos, mokslo metų pradžios progą. Nr.106. Pagerbtas ŽŪMG liejikas S.Ivoškis. Yra V. Vaineikio dokumentinė apybraiža „Ūkanos kryžkelėse“ (pokaris, klasių kova pateikta iš anuomet priimtinų pozicijų). Nr.107. Pagerbtas RRĮ šaltkalvis J. Laumakis, tęsiama apybraiža. Nr.108.Tęsiama apybraiža. Reklamuojama naujoji vaistinė ir gėlių parduotuvė (abu pastatai buvo, o vienas dar ir dabar stovi miesto centre).Nr.109. Pagerbtas miškininkas D. Aglinskas. Yra A. Raimondo straipsnis „Ten, kur grįžta traukiniai“. (Pokaris, liaudies gynėjai abstrakčiai, nei datų, nei vietų, be pavardžių). Numeryje M. Ainenės, S. Karaliūno eilės. Norite? S. Karaliūno posmelis: „Dabar grįžtu -/ Iškelsiu iš sužėlusios velėnos tas dainas -/ Šimtus spalvingų žemdirbių dainų-/ Ir dovanosiu vėjai“. Nr.110.Tęsiama apybraiža „Ūkanos kryžkelėse“, V. Leninas Vilniuje, galvijams siloso užteks ir pan. Nejaugi mieste, rajone nieko nevyko? Nr.111. Apybraižos tęsinys. Pagerbta kojinių fabriko darbuotoja G. Šablinskienė. Nr.112. Apybraižos tęsinys. Pagerbtas stiklo fabriko darbininkas A. Jankūnas. 90 proc. likusios informacijos- kolūkiai. Nr.113. Tęsinys (įdomu, kada baigs šią begalinę apybraižą?). Pagerbtas ŽŪMG šaltkalvis A. Petronaitis. Galvoju, iškeiks skaitytojai, nes net nėra ko pakomentuoti, bet gal ir gerai, greičiau užbaigsiu 1967 m. Apžvalgą. Nr.114.Yra S. Strylos apybraiža „Darbe rasi laimę“ (apie kolūkietį J. Sirusą). Anonsuojamas kino filmas „Mažais princas“. Pabūkime princais, keliaukime į kitą pastraipą, kol nepribaigė, pasak J. Smulio, „didysis pilkis nuobodulys“.
Nuobodulys
Tęsiama apybraiža apie ūkanas kryžkelėse. Yra S. Girdvainio straipsnis apie I vid. mokyklos mokytoją G. Masteikienę. Savo laiku mano dėstė geografiją ir sugebėjo sužavėti šiuo dalyku, nors iš prigimties esu namisėda. Tačiau jau penktoje klasėje įgyti įgūdžiai naudotis kompasu niekur nedingo. Nr.116. Apybraiža, kad ją kur. Tingiu domėtis, bet, mano nuomone, tokios apimties apybraižos tikrai ne apybraižos, o velniai žino kas. Yra S. Būtėno įspūdžiai iš kelionės į Leningradą. Teko lankytis. Privalomos ekskursijos, baltosios naktys, kaprizingi rusiški pirkėjai ir pardavėjai, ir šiukšlės. Begalė šiukšlių it rudeninių lapų prie lankomiausių objektų. Jų minėtas autorius nepastebėjo, o jei matė – nutylėjo. Nr.117. RRĮ pradėta gaminti: „mokykliniai lekalai, logaritminės liniuotės, reisšinos su rolikais“. Apybraižos tęsinys. Nr.118. Nr.119 (nėra). Nr.120. Ūkanotos kryžkelės… Nr.121. Už muštynes 1 metams laisvės atėmimo nubausti chuliganai V. Šarkanas ir J. Našlėnas. Nr.122. Pagerbtas stiklo fabriko šaltkalvis S. Šmotavičius. Vėl apybraiža. Įdomu, ką galvojo redaktorius? Nors, tiesą sakant, jam galvoti nebūtina,tereikia pareigingai vykdyti partijos nurodymus. Nr.123. Nekrologas rašytojui J. Ragauskui – ekskunigui, ateizmo propaguotojui. Nesibaigiantis vesternas, atsiprašau, apybraiža. Per mėnesį rajono pensininkams išmokėti 165 tūkstančiai rublių. Jų (pensininkų) skaičius Radviliškio m. 2 tūkst. Nr.124.Tęsinys (suprantate apie ką?). Radviliškyje įsikūrė liaudies meno sekcija. Yra P. Lukoševičiaus ir M. Prakaitytės eilių. Įdomus S. Bulzgio straipsnelis „Nutilę varpai“ apie Radviliškio varpinę, kurią karštos bolševikinės galvos norėjo nugriauti, bet 1957-04-11 įtraukta į kultūrinį paveldą. 1959 m. remontuota. Nr. 125. Pasakojama apie stiklo fabriką. Radviliškyje svečiavosi Valstybinis jaunimo dramos teatras. Vietos mokyklos mokiniai lankėsi ŽŪMG. Tuomet moksleivius vedžiojo po visas įmanomas gamybines įstaigas. Ir man teko lankyti ŽŪMG, RRĮ, Sviesto gamykloje, kepykloje ir karantino nebuvo, bet būtis verčia keltis į kitą pastraipą.
Persikėlimas
Tai ne tautų ar kaimynų kraustymasis, o tik kitas,126 numeris. Nemirštanti apybraiža. Kritikuojamos apsilaupę skelbimų lentos. Kino teatre „Mažasis princas“. Kiek prisimenu-šlamštas, užsimota plačiai, norėta kaip geriau, o išėjo kaip visada. Nr.127. Kelionės įspūdžiais po Sibirą dalinasi „Ka“redaktorius. R. Ramučio straipsnyje „Jie buvo tiltu į rytdieną“- prieškaris, pokaris, komjaunuolio auka… Nr. 128. Neužmušamos apybraižos tęsinys, nors, kai pagalvoji, jei nėra ką skaityti, galima ir panašius opusus. Na., pavyzdžiui, apie naujus buitinio aptarnavimo namus Odesos srityje, Amerikos kovotojus už taiką, kolūkio pirmūnus, suartas dirvas. Nr. 129. Pagerbta ŽŪMG darbininkė O. Gaukienė. Yra V. Pranculienės eilių: „Paskutinius lapus beržai geltoni meta./ Būk sveikas Spali! Tau lygiai/ Penkiasdešimt metų“. O ką? Tiesa, niekaip nesuprantu, kas vertė tai rašyti. Nr.130. Gal nieko neatsitiks, jei nebeminėsiu nelemtos apybraižos. Bent iki tol, kol bus pabaiga. Yra M. Rutkauskaitės, S. Karaliūno, J. Šlėvytės eilių. A. Čalnario novelė „Svetimi žingsniai“(apie vienatvę?). Nr.131. Paraudonaves, su obalsiu: „Tegyvuoja Šlovingas Didžiojo Spalio penkiasdešimtmetis“. Pagerbti V. Limantas, buvęs partizanas (sovietų). J. Tuerkus, miškininkas, R.Malinauskaitė – valdininkė, V. Bezaras – personalinis pensininkas. Įdomu, kur dingo memorialinė lenta nuo šio veikėjo namo, stovėjusio ant S. Neries ir Prūdelio g. kampo? Nr.132. Kelios nuotraukos iš demonstracijos. Vienoje galima atpažinti žmones. Nr.133. Socialistinio lenktyniavimo pirmūnams – atminimo vėliavos. Nr. 134. Kritikuojami dėl netvarkos kooperatinio namo gyventojai (spėju, Gedimino g.4). Paaiškėjo, jog šiukšles jų kieme suverčia Gedimino g.2 gyventojai. Nr. 135.Yra P. Valantino, M. Ainienės eilių. Gyd. V. Anikevičius pataria, kaip saugotis niežų. Nr. 136. Tarybinei milicijai – 50 metų. Ne Lietuvos, suprantama. Pagerbti milicijos pareigūnai: A. Valiuvienė, J. Krikščiūnas, A. Mankus, J. Kedys. Nr. 137, Nr.138. Yra P. Lukošvečiaus ir M. Rutkauskaitės eilių. Žodis damai: „Įsegsiu į plaukus raudoną šermukšnį,/ Jo ugnimi liepsnosiu visa./Ir per lietų, per šaltą rudenį/ Ateisiu ateisiu aš pas tave“.Nr. 139. Įsivaizduoju pasirinkimą – nori pirk, kito laikraščio nėra, nenori – neskaityk. Nr.140. Apie neapšviestas Daukanto ir Eglių gatves. Žada sutvarkyti, o su apšveitimu ir mūsų laikais – š… Nr.141.Pagerbtas lokomotyvų depo šaltkalvis V. Mikalauskas. Nr.142. Garbingus apdovanojimus gavo 19 rajono gyventojų. Pagerbta gydytoja M. Mitkaitė ir primenama, kad gruodžio 5 d. -TSR Konstitucijos diena. Pagiriamajame žodyje stalininei 1936 m. konstitucijoje radau šį tą įdomesnio. Radviliškio r.1967 m. buvo 9 tūkst. pensininkų ir 4,5 tūkstančių kolūkiečių, gaunančių pensijas. Rajone dirbo 56 gydytojai ir 266 vid. Med. personalo darbuotojai.1939 m. Šeduvoje buvo tik 1 gydytojas, 1967m.- 13. Skaičiai skaičiais, o nepajutau, kad laikas pertraukai.
Pertrauka
Bet ir po jos tas pats per tą patį. Tai Nr.143. Jau du metai, kai Radviliškio namų valdyba neranda kaminkrėčio. Kai pagalvoji, gydytojų apstu, o kaminkrėtys deficitas. Beje, padėtis nepasikeitusi ir šiandien. Profesionalūs kaminkrėčiai – retenybė. Nr.144. Pagerbtas karo veteranas A. Romančiukas, batsiuviai A. Daubarienė ir V. Andriulis. Pratęsiu mintį. Šiandien jau ir karo veteranai retenybė, batsiuviai t. p. Aš abejoju, ar mieste dar yra batsiuvių, kurie sugebėtų pasiūti vyriškus, moteriškus batus. Batų brangu, be to, yra pigios kinų produkcijos. Nr.145. Į „Komunizmo aušros“ redakciją Šeduvoje kviečiami rajono literatai, bus svarstoma pradedančiųjų kūryba. Pagaliau apybraižos „Ūkanos kryžkelėse“ pabaiga (pradžia Nr.106). Nr.146. Nemalonumų sulaukė du girti kolūkiečiai – J. Bartkevičius ir J. Kaladavičius. Įkaušę motociklininkai priešinosi milicijos pareigūnams. Pasibaigė literatūrinis „Ka“konkuras. Tarp apdovanotųjų – laikraščio darbuotojai ir bendradarbiai (neetatiniai darbuotojai).Tokia tų laikų moralė. Nr.147. Apie muzikos mokyklą rašo P. Lukoševičius. Z. Merkelis pasakoja apie kovotoją už tarybų valdžią A. Mušinską. Radviliškio ligoninėje akušerė O. Strolienė pravedė mokymus, kaip saugoti sveikatą. Nr.148. Kolūkiai, informacija iš Lietuvos, Rumunijos,VDR, Jugoslavijos, Bulgarijos,Vengrijos, komjaunuoliškos vestuvės. Giriamas Grigiškių popieriaus kombinatas, kuris po pusės amžiaus dergė Baltijos jūrą. Jei tiksliau – jo padalinys Klaipėdoje. Nr.149.Literatūrmenio puslapyje tos pačios pavardės, bet yra dvi Z. Merkelio miniatiūros. C. Nagaitis novelėje „Amžinoji kelionė“ rašo apie nusvilusios sparnelius musės lavonėlį, o gal ir nėštumą. Kritikuojami menininkai Z. Ūselis irjo neįvardintas padėjėjas, turguje prekiaujantys „popsu“. Nr.151. Pagerbti ŽŪMG darbuotojai S. Gendvilas, A. Tiškevičius, S. Kupčiūnas, prekybininkai: K. Lukšienė, M. Pelenis, G. Simelienė, O. Šukienė ir A. Urbonas. Nr.150. Pagerbtas stiklo fabriko darbininkas A. Pomošnikovas. Kritikuoja autobusų stotyje esančius, bet neveikiančius vokų prekybos automatus. O ką, Jūs galvojote, kad tebuvo gazuoto vandens, grojimo ir alus automatai? Beje, kaip ir visi automatai, pagaminti sovietų,- šlamštas, nes nuolat sugesdavo. Nr.151 (nėra). Nr.152 (2406) 1967-12-31. Sekmadienis. Garvežio mašinistas V. Rozenvaldas saliutuos Naujiesiems garvežio švilpuku, nes daugiau įdomesnės medžiagos numeryje nerasta. V. Misevičiaus jumoreska „Techniškos kliūtys“ lyg ir temą, lyg… Bet aš džiaugiuosi, kad užbaigiau 1967 m. „Ka“apžvalgą. Dar reikėtų ir tradicinės pabaigos.
Pabaiga
Jei kažko išskirtinio neparašysiu. Laikraštyje užsienis, plačioji šalis, kolūkiai, komunistai, ateizmas, vietinių meistrų eilės. Šiek tiek pagerbtų asmenų. Spėju, kai kurie gal net ir saugojo laikraštį kaip atminimą. Be to, jie jau istorija, kuri bus suskaitmeninta ir gyvens elektroninėje erdvėje. Taškas. paruošė
Vytautas MIKALAUSKIS
