Savo priesaiką skaitytojams įvykdžiau. Apžvelgiau visus „Komunizmo aušros“ komplektus. Nuo gimimo iki mirties. Tiesa, vėliau supratau, jog trūksta redaktoriaus kapituliacijos. Tad iš čia tęsinys ir pradžia.
Pradžia
Primenu, jog nuo 1989 m. balandžio pirmos dienos (kodėl ne nuo spalio 31d.) „Komunizmo aušra“ pakeitė pavadinimą tapdama „Mūsų kraštu“. Na, lyties keitimo operacijos ne naujiena. Pasikeitė ir trockiškas obalsis. Vietoj jo – V. Kudirkos žodžiai „Ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi“. Utopija, žinant mūsų buržujų požiūrį į darbo žmogų, ir žinant profsąjungų impotenciją. Tad pradedu nuo 1990-01-04 (ketvirtadienio) Nr.1. Kaina nepasikeitusi – 3 kapeikos. Pasirodo antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais – protinga ir prabangu. Apie ką rašo? Jaučiama įvairovė ir šiokia tokia žodžio laisvė. Pavyzdžiui, prieš kokius trejus metus Centrinės ligoninės vyr. gydytojas A. Pauliukas nebūtų rėžęs, kad trūksta švirkštų (ilgio grojimo),vienkartinių lašinių ir net šlepečių. Net tokios prekės, kaip šaldikliai, šaldytuvai, siuvimo mašinos skirstomos spec. komisijoje. Stebėtis nėra ko, sovietinė ekonomika merdėjo, bet iki velionio mazgojimo turėjo praeiti dar keli metai. Dar daug kas nori nostalgiškai sugrįžti į stalininę-brežnevinę praeitį, net ministrų tarnybą nusprendė, kad virš planinius kailiukus Pavartyčių žvėrelių augintojai turi atiduoti fabrikams pusvelčiui. Beje, skirstomi baldai, padangos, televizoriai ir pan. Tuo pat metu paskelbiama apie vietos tarybos rinkimus. Įdomus laikas įdomiems žmonėms.
Įdomūs žmonės
Į „Mk“ patenka net buvusio KBG ministerijos darbuotojo V. Vasiliausko straipsnis apie partijos aktyvistus ir jų priešus. Buržuaziniai nacionalistai, liaudies gynėjai, buožės, bet… pripažįstamos tremtys ir stribų savivalė. Šiaip visas kolaboravimas pasiteisinamas. Pasirodo ir informacija apie rinkimus į Lietuvos (sovietinės) aukščiausiąją tarybą. Čia ragus surems 15 kandidatų. Sąjūdžio statytinis A.K. Leščinskas vėliau įveiks partinuką S. Bryžachiną, bolševikų statytinis, kolchozo pirmininkas K. Rimkus nurungs sąjūdietį gydytoją A. Stančiką. Mano nuomone, abu vienodai nereikšmingi mūsų rajonui. Kas šiandien prisimena minėtus politikus? Tas pats bus ir su A. Gaidžiūnu, A. Čepononiu. Pagerbta mezgėja I. Skaburskaitė, kapininkė Z. Dambrauskienė. Pirmą kartą viešai pasisako rajono KGB vadas A. Galminas. Beje, jo alga 350 rublių. Pagerbti 4 sėklininkai, 6 ūkininkai. Prabilta ir apie tarnauti pašauktų radviliškiečių mirtis sovietinėje armijoje. Vėl puslapis ŽŪMG, su pagerbtaisiais, o jų vėl apie tuziną, atsiprašau, atsivertęs Nr. 16 radau dar 16- ika. Išsamus reportažas su fiziku A. Karmonu ir piešiama sovietinės kariuomenės priesaikos idilė, pagardinta R. Petriko nuotraukomis. Su Vasario 16-ąja rajono gyventojus sveikina rajono antrasis komunistų sekretorius S. Brižachinas. Šiaip puikus žmogus, ir jeigu būtų užėmęs B. Žemkausko kėdę, mes dar ilgai būtume raudonskūrių rajonas. Rajone apsilankė rašytojai R. Kašauskas, K. Saja, aktorius Č. Stonys. Kažkokio kolchozo pirmininkas J. Blažys kaltina sąjūdiečius V. Butvilą ir A. Staničką netaktiškumu. Nors ko norėti, gyvą kolchozo pirmininko pavyzdį matome Gudijos prezidento poste. Nuo 1990 m. kovo 10 d. Sovietinė Lietuva tampa Lietuvos respublika, herbą ch… su pjautuvu pakeičia vytis, Aukščiausios tarybos pirmininku tampa šunaujos išradėjas. Manau, neišrasiu nieko naujo paskelbdamas kitą pastraipą.
Kita pastraipa
Kita ir tuometinė kraštotyros draugijos tarnyba. Kita, bet kaip čia mandagiau pasakius, su senuoju pelėsio sluoksniu ar pan. Partijai atsiskyrus nuo Maskvos savo sultyse ir toliau verda komjaunuoliai (įdomu, ar kur nors pogrindyje dar esama vienų ir kitų?). Pirmajame puslapyje pagerbta kirpėja Marytė Mikaliūnienė (Kurutytė). Paskutinioji iš geriausių Radviliškio kirpėjų plejados. Dabar tokio ryškumo profesionalų nebėra. Numeryje 10 – imt pagerbtųjų. Pagerbtas apkasų mokyklos direktorius V. Matuzas. Garsus rajono gidas, šachmatų treneris A. Vitartas kviečia visus į savivaldybės tarybos rinkimus. Interviu su Vidaus reikalų skyriaus tardymo poskyrio vyr. tardytoja Zita Žvikienė. Savo pamąstymus apie LKP reikalingumą Lietuvai pateikia MPG darbuotojas Rimvydas Jurgelaitis. A. Mikelis praneša apie „Mk“sugrįžimo į savaitraščio formatą. Būtų leidžiamas trečiadieniais, 12 puslapių apimties. Laikraščio leidyklos kaštai metams 110 tūkstančių rublių, galimas brangimas. Pranešama, jog talonai įvedami radijo imtuvams, paltams, striukėms, avalynei ir net vyriškom puskojinėm. Trepsutis aprašo miesto šlamštynus, o rinkiminė komisija informuoja, kad Radviliškio rinkiminėje apygardoje Nr.35 susirungs sąjūdietis Vytautas Mikalauskis ir komunistas Jonas Pravilonis. Jei kam smalsu, tai suvirintojas įveikė direktorių komunistą. Statomas devynaukštis (centre) su taupomuoju banku. Kažkoks man negirdėtas rašytojas (o tokių begalė) J. Linkevičius pasakoja apie knygą, skirtą kažkokiam Anicetui Onaičiui atminti, o šeduvis V. Valantinas pateikia suokalbių teorijos opusą apie pogrindinį sąjūdį. Na įdomių šeduvių apstu. Tai velykinį medį nupjauna, tai kokią kitą „durnystę“ iškrečia. Netikite? Perverskite kriminalinę kroniką už metus. Na, o mes perverskime dar vieną pastraipą.
Pervertimas
Balandžio pabaigoje pasibaigė 700 tūkstančių kainavęs „Gaivos“ remontas. Deja, šiandien jis neturi Raseinių „Rasos“ restoranui būdingų išskirtinių bruožų. Kažkada superpaklausi vieta nūnai prarado populiarumą, nors ko stebėtis. Po saule nėra nieko amžino, išskyrus žmonių kvailumą ir godumą. Prie antrosios vid. mokyklos (dabar V. Kudirkos progimnazija, išvietėse įrengusi klases) atsirado akmens skulptūra, kainavusi 11tūkstančių rublių. Skulptūra puiki, postamentas – nei velniui kačerga, nei Dievui pagaikštis. Pagerbtos penkios med. seserys (anuomet nebuvo kvailo pavadinimo -slaugytojos).Gegužės 9-osios numeryje klebono S. Dobrovolskio (jei kas nežino, Tėvo Stanislovo) pasakojimas „Kokį atsimenu Radviliškį?“ Idealus variantas – perspausdinti straipsnelį. To negaliu, tai sprendžia leidėjas ir redaktorius. Pateikiu detalę – „netgi geležinkelio muziejus“ (kur jis dabar?). Kad toks buvo, nežinojau, kur jis dabar? Atsakymas paprastas, reikėtų paklausti buvusio invazinio mero iš Dzūkijos. Nors ir taip aišku. Jam Radviliškio istorija – dzin. Rašoma ir apie Šiaulėnų mokyklos muziejų (ten yra ir krašto muziejus, atsiradęs, išsaugotas krašto patrioto V. Tutkaus dėka). Tuo pat metu Lietuvą ir Radviliškio rajoną smaugia sovietų blokada. Gegužės 23 d. patvirtina, jog 35 apygardos deputatu tapo Vytautas Mikalauskis. Ir koks velnias nunešė į šią galerą? Nesigailiu. Gegužės 19 d., šeštadienį, įvyko Lietuvos Sąjūdžio Radviliškio rajono trečioji konferencija. Buvo kritikos, bet priminsiu V. Butvilo išsakytą mintį – Sąjūdžio likimas panašus į LKP (mauras padarė savo darbą, mauras gali ir išeiti). Atėjus laikui išėjome. Pasikartosiu – nesigailiu, bet apmaudu, kad idealistus, patriotus, padorius žmones pakeitė įvairūs arbatpinigių mėgėjai, „atkatų“ gerbėjai ir pan. Ir dar. Bolševikai, ko gero, išliko, ir jų šarvuotis, tikėtina, atsarginiame kelyje. Ir mums metas į kitą kelią.
Atsarginiame kelyje
Kodėl apie tai užsiminiau? Dėl paprastos priežasties. Neatsimenu, kad kas nors būtų pagerbęs Radviliškio sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrėjus. Pirmosios nepriklausomybės aušros rajono tarybos deputatus. Nors ko norėti, invaziniam merui rūpėjo visai kiti dalykai ir sanatorija Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Būtų teismų tarėjai, teisėjai turėtų apynasrį, nes bijotų išdžiūvusio kankorėžio. Jei naivūs ir nesupratote, Jūsų problema. Pašarai, šienavimas (visko truputį mažiau) ir informacija apie per Lietuvą nešamus kryžius. Tarp eitynių iš Vilniaus į Kryžių kalną dalyvių – pusseserė L. Vyšniauskaitė. Kai susirinkusius prie MPG stebėti eisenos dalyvius, iš kolonos išsiskyrusi mergina (pusseserė) pakštelėjo man į skruostą, tapau apkalbų (ne piktų) objektu. Pagerbtos med. seserys R. Linkevičienė ir E. Urbonienė. Interviu su „Besišypsančiu meru“ A. Čepononiu. Šeduvos meru tapo E. Rudaitis,Tyrulių gyvenvietės viršaičiu Z. Ančerevičius, ai, ir kam visa tai… R. Petriko kolūkiniai reportažai, eilinis kažkokio šeduvio V. Valantino pasispardymas. Ir mano filosofija. Jei esi kažko vertas, gerai, bet praėjus tam tikram laiko tarpui – dūlėsis. Kas šiandien prisimins keistuolį V.V. Po kurio laiko užmarštin keliaus ir toks V. Mikalauskis. Gal kitai pastraipai tiktų užmarštis? Tebūnie.
Užmarštis
Na, kai kam ir tam tikram laiko tarpui. Antroji Lietuvos religija, teoriškai krepšinis (ne man),tad ilgus amžius lietuviai minės P. Lubiną ir jo pranašą A. Sabonį. 1990-06-15 Sabonis sudarė santuoką su „Mis 88“ I. Mikelionyte. Tuo pat metu Radviliškyje iškilo skulptūra „Aušrinė“. Jei tikėtume legendomis, buvusios tarpukario Lietuvos policijos nuovados vietoje. Šis malonumas kainavo 30 tūkstančių rublių. Žinant 1989 metų rublio vertę – veltui. Pasirodo Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas. Kažkas panašaus į „lenko kortelę“, bet gerokai rimčiau. „MK“ korespondentas, beje, tikras žurnalistas, rašo apie baltos kumelės sapnus. Žinant korespondento silpnybes – normalu. Pranešimas apie rajono tarybos pirmąją sesiją. Kažkokio K. Čėsnos pranešimas (neatsimenu) ir pan. E. Liolys ir avininkystė. Grūdai ir t. t. G. Dunauskienė gvildena itin aktualią temą – savižudybes. Rimtai, nuodugniai. Pavyzdžiai sukrečiantys. Tai ne mūsų dienų patvorinių – pašalpinių – girtuoklių aktualijos. Prisigėriau, prisimyžau klyną, žmonai pagrasinau pasikarsiąs. Būsiu cinikas. Jei tokie pašlemėkai ir pasidarytų galą, nei tauta, juo labiau „Sodra“ nieko neprarastų. Tegul toks G. Nausėda ir toliau kliedi apie gerovės valstybę ir idėjinių tinginių ir alkoholikų atskirtį. Beje, patį nesąmoningiausią dalyką šio mėšlo gelbėjimui iki galo nepamąstę ir nesutvarkę priėmė gaidžiūnininkai. Kombainininkai, tremtiniai, grūdų supirkimas, K. Pakšto diktatūros šmėkla, ūkininkai ir sekso eliksyras. Dar pratęsti? Mano nuomone, tai įdomus, greičiau verta dėmesio tuometinė informacijos mišrainė „MK“. N. Gasparaitytės poezija, žaisminga nuogalė šeštajame puslapyje (dabartinis mano puslapis „VB“ ir „RK“. Kašpirovskis. L. Aganauskienė kalbina dujininką A. Tamošiūną, jei neapgauna atmintis – medžiotoją, nekaltų žvėrelių žudiką. Gal gana, bet temos ir medžiagos nepakeisi. Na, nebent pasistengus.
Pastangos
Šilinės. Įdomu, kaip jautėsi idėjinis ateistas A. Mikelis, „Europos kelias“ – žalieji. 8 pagerbtieji iš Gražiškių kolchozo. Praleidau momentą, kada „MK“ pabrango iki 6 kapeikų. Bet tai tokie niekai, šešios kapeikos jau buvo smulkmena. Deputatai (vietos) domėjosi krašto saugumu. Vėl mokytojas V. Matuzas (kartojasi pagerbtųjų istorija, tie patys asmenys begalę kartų). Susikūrė Krašto apsauga. Kas pirmi įsėdo į šį traukinį – nepralošė. Gyvena sotūs ir laimingi. Na, negali būti sotus – nelaimingu, ypač su solidžia pensija. Mechanizatoriai. Įdomu, ar daug iš jų suprato, kad kolchozams – amen. Beje, ūkininkai išaugina, pagamina ženkliai daugiau produkcijos nei alkoholikai. Tai faktas, o faktas labiausiai užsispyręs pasaulyje. Vėlinės. V. Petkevičius. Jei tikėtume J. Baltušiu, trintukas. Politikuoja P. Kazlauskaitė, į feminizmą patraukė I. Žibaitienė. Skaitytojų laiškai – na, kiekvienam, pagal… Kažkoks A. Pranskietis į šuns dienas deda A. Terlecką. Gal naivuolis, o gal tiesiog šeduvis. Laikas viską sudėliojo į lentynas. Žavingas G. Dunauskienė reportažas „ …Ir Paryžius kaip ant delno“. Papildytas R. Petriko nuotraukomis. Prieš kelis metus teko lankytis Beinoravoje. Įdomu tai, kad vietiniai nežinojo, kur yra Radviliškio Paryžius. Netoli, bet, kaip rašo G.P., „glušoki“. Ir baigiam.
Pabaiga
Aš dar įbruksiu nosį į „Mk“. Bent iki pilnos nepriklausomybės. Redaktoriaus A. Mikelio nušalinimas – antraeilis dalykas.
Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS
