Prieš mano akis paskutinis „Komunizmo aušros“ komplektas. Jo pradžia 1989-01-03 (antradienis). Nr.1.Tęsiamas konkursas dėl rajono laikraščio pavadinimo. Redaktorius A. Mikelis, laikraščio kaina 3 kapeikos. Pasirodo antradieniais, ketvirtadieniais, tad pradedam.
Pradžia
Siaubingas žemės drebėjimas Armėnijoje, prisimenu, kad renkant aukas MPG nepagailėjau kažkokių „vagnorkių“ pakelio, bet tai buvo vėliau. Per tris puslapius ragindamas saugoti gamtą nužingsniavo vykdomojo komiteto pirmininkas V. Tomkevičius. Rašoma ir apie Raseinių kandidatą į Sovietų Aukščiausiąją tarybą (informacija perspausdintą iš Raseinių laikraščio „Naujas rytas“).Tuo nereikėtų stebėtis – „Ka“ redaktorius iš Raseinių ir buvęs milicijos vadas A. Gaižauskas, mūsų savivaldybės teisininkas V. Žvikas, kt. Bibliotekos direktorė A. Januševičienė rašo apie amžiną skolininkų problemą. Vyko padavėjų virėjų konkursas. V. Šenauskas, ko gero, lengviau atsidusęs pakeitė tematika ir parašė puikų straipsnį apie V. Kudirką. Knygynai po senovei siūlė… et, tiek to, ką turėjo, tą siūlė. Sausio 4 d. įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio atstovų susitikimas su anuometiniais valdžiažmogiais. Skalbiamas kailis Rajkopsąjungos valdybos pirmininkui A. Tamošiūnui. Daug kritikos, bet, mano nuomone, nepagrįstos. Na ką galėjo prekybininkų vadas sovietų ekonomikai riedant bedugnės link? Net neabejoju, kad panaši kritika (be pagrindo, nors to nežinojome)galėjo paankstinti šio pilietiško žmogaus mirtį. Mačiau, bendrauti neteko. Pradžiai užteks ir…
Pradžios pabaiga
Pieno kokybė, „Černiachovskio“ kiaušiniai. Komunistės J. Kaučikienės reakcija į A. Sankaitės rašinį „Portretas“. Į TSRS deputatus keliamas komunistas, kolchozo pirmininkas P. A. Venckus. Pagerbta siuvėja A. Dmuchovkaja. Šiaip sau klausimas – ar jaučiamas pokytis „Ka“. Atsakymas – šiek tiek. Yra sąjūdžio informacijos. Nuo sąjūdžio veiklos nusišalino kažkokia Z. Škikūnienė ir tūlas A. Griškas. Suprantu, taip saugiau ir ramiau. Vis dar svarstoma, kaip pavadinti „Ka“. Puslapis ŽŪMG, kurį parengė komunistai J. Jovaiša ir K. Spūdys. Šeši pagerbtieji, keturi meduolininkai, pamąstymus apie Radviliškio herbą pateikia A. Mikelis. Tarp deputatų į sovietų aukščiausiąją tarybą – genialus matematikas,Vilniaus universiteto rektorius J. Kubilius. Nepavedė. Puslapyje „Moterims“- Motina Tereza. Yra A. Česnulevičienės straipsnis „Kodėl darbininkai pasirinko V.Sakalauską. 90 proc. agitavusių susitikime ŽŪMG – mirę: J.Žekas, Z.Spūdienė, A.Čerkasas, kt. Pokalbyje „Ka“redakcijoje – apie tautinę mokyklą Č.Kantauskas (įdomu) J. Bosas, V. Simelis, A. Krikštanas, I. Laužikienė (neįdomu). Ir pirmieji Šlykštumai, kurių autoriai akivaizdūs. J. Žekas (ŽŪMG direktorius) atmetė sąjūdžio atstovo V. Palionio prašymą, kad susitikimo ŽŪMG su V.Sakalausku dalyvautų ir J. Kubilius. Protestą nuo ŽŪMG pareiškė: P. Blužas, K. Spūdys, J. Jovaiša, V. Dirsytė, Z. Spūdienė, V. Barkauskas (laikiau padoriu žmogumi) ir J. Starkus. Reakcionieriai parodė nagus. Dėl primityvumo, bailumo, šlapimo nelaikymo prieš KP, nespėliosiu. Istorija visad įvertina ir jos verdiktas yra neskundžiamas. Tai mano nuomonė. Savo kvailus pasiteisinimus galėtų pateikti neva įsižeidę veikėjai. Metas kitai pastraipai.
Kita pastraipa
„Ka“ pasirodo tūlo M. Briedžio straipsnis „Archyvų dulkes nužėrus“. Vėliau tapo seimo nariu ir išgarsėjo tuom, kad pamiršo užsimokėti už paslaugas komercinio sekso darbuotojoms. Istoriją subtiliai bandė užglaistyti seimoriaus patikėtinis V. Januševičius. Išskirtinio intelekto, nepriekaištingos reputacijos, bebaimis Sąjūdžio interesų ir Lietuvos nepriklausomybės gynėjas. Vertas pagarbos net ir dėl savo bičiulio, kaimyno beatodairiškai – diplomatiškos gynybos. Su tokiu žmogumi galima eiti į žvalgybą. Apie M. Briedį to nepasakyčiau. Buvai pas „k…s“ – prisipažink, vyrai supras, žmona…na, čia, kaip pasakius, bet tikėtina atleis. O tai kipšas, Vasario 16-osios numeris prasideda įspūdingu G. Šuteikos plakatu „Vytis raudoname fone“. Net A. Mikelis driokstelėjo straipsniu „Kaip į ėjome į šventę“. Agitbrigados ir t. t., ir Vasario 16-osios šventė Radviliškyje. Tik viena citata: V. Vaicekauskas: „Būkime verti savo žemės, būkime geri ir gražūs savo dvasia“. Vėliau šį tremtinį apkaltino visomis nebūtomis nuodėmėmis. Asmeniškai aš tvirtinu, kad senosios kartos, tikrasis radviliškietis, dailininkas, originalus mąstytojas, sukūręs savą kosmogonijos teoriją, rašęs pjeses vaikams ir jas režisavęs, sukūręs senuosius „Tris kryžius“, rėmęs mokinių ekskursijas po istorines Lietuvos vietas, nebijojęs pasakoti apie sovietmečiu ne priimtinus dalykus, buvo tapęs sovietmečio propagandos auka. O be aukų.
Be aukų
Šiaip įdomus kai kurių ŽŪMG veikėjų persikūnijimas. Toks J. Jovaiša pasakojo apie darbininkų norą dirbti kūrybiškiau, K. Spūdys apie „Tremtinio“ klubą, tarp nepersikūnijusių – V. Vaicekauskas, pasidalinęs atsiminimais apie tautos herbą, trispalvę… Vėl ŽŪMG. Beje, jei tikėtume paskalomis, šios gamyklos vadovas nebuvo linkęs dalinti transporto į Baltijos kelią, Sausio 13d. išvakarių ir aukų laidotuves ir pan., skirtingai nuo MPG direktoriaus K. Utkaus ar net J. Chlevicko. Rėmė kuo galėjo. Iš kitos pusės, suprantu komunistų baimę ir skystablauzdiškumą. O ką, jei koks nors J. Stalinas prisikels? (Pirmą kartą sovietmetyje knygynai pasiūlo A. Šapokos „Lietuvos istoriją“. Buvo panašaus pobūdžio literatūros stygius ir kosminiai tiražai. Charakteringa detalė: kandidatų į sovietų aukščiausią tarybą reklama. Veik pusė V. Saklauskui, likučiai K. Prunskienei, P. Leonavičiui ir S. Vilčiauskui. Beje, V. Tomkevičius siūlo balsuoti už komunistų statytinį V. Sakalauską. Tebūnie jiems abiems lengva žemelė.
Lengvumas
Nežinau, kaip tai įvardinti, bet „Ka“turėjo ydą. Kai kuriuos pagerbtuosius „gerbė“ begalę kartų, pavyzdžiui, ŽŪMG štampuotoją Oną Senulienę ar kitus asmenis. Kas trukdė paįvairinimui, nespėliosiu, reikėtų klausti kokio nors ŽŪMG administracijos veikėjo J. Jovaišos, K. Spūdžio ar pan. O šiaip kolūkiai, pagerbtieji ir… mados. Trepsutis rašo apie sąvartyną „Aguonos“ kieme. Iš esmės koks buvo, toks ir liko, kažkur nusėdo gyvenimo mintys. ŽŪMG komjaunuoliai R. Mackevičius, V. Dirsytė ir V. Čepas susiruošė į vietos komjaunuolių konferenciją. Tręšiamos žalienos ir vėl V. Leninas, balandžio 22-osios proga (V. Lenino gimtadienis). R. Petrikas pagerbia MPG paruošimo cecho darbininkus, bėgant laikui aš pagerbsiu susirinkimo cecho suvirintojus – „Penki broliai suvirintojais dirbantys“. Medžiotojai J. Chlevickas ir P. Zabiela giriasi medžioklės trofėjais. Įdomu, kodėl žvėrių žudymas, kai apstu maisto, gerbiamas užsiėmimas iškrypėliams? Vėl kolūkiai, kolūkiečiai ir G. Šateikos plakatas „Sveikas, geguži!“ Šiaip įdomu, ar jis buvo ideologinis, ar darbininkas, aklai vykdęs nurodymus iš „aukščiau“ ir gaudavęs už tai atlygį? Nesvarbu. Pradedam naują pastraipą.
Nauja pastraipa
Jai naujas herojus – MPG darbuotojas Antanas Rušinskas. Be komentaro. Pasirodo gyvenimo mintys. Kai kas mano, jog tai mano „Pastebėjimų ir pamąstymų“ ciklo pradžia. Prasidėjusi „Mūsų krašte“, atmesta „Šiaulių krašto“,vieną momentą pasirodžiusi „Radviliškio naujienose“, atgimusi per tris šimtus kartų „Radviliškio krašte“ ir tęsiama „Visuomenės balse“.Tai tokia kūrybos apraiška, nemokama, visiems, kuriems patinka, nemėgstanti bent menkiausio diktato. „Ka“ pateikia komjaunimo konferencijos apmatus. Visai įdomu būtų pateikti komjaunimo komiteto narių ir delegatų sąrašus,bet kam juokauti – iki balandžio 1-os toli. Nors charakteringa detalė galėtų ką nors sudominti: „Komjaunimo organizacijos revizijos komisijos pirmininkės R. Chlebauskienės ataskaitinis pranešimas“. Atspėkite iš trijų kartų, kur šiandien dirba ši komjaunuolė. Jei nepavyko, mano sufleris – savivaldybėje. Gegužės 9-osios numeryje žinutė apie tai, kad balandžio 27d. prie Partijos rajono komiteto įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio piketas dėl teisės turėti savo leidinį „Kelias“. Prašau atkreipti dėmesį į operatyvumą. Nuo įvykio iki informacijos pateikimo praėjo dekada. Dar ir šiandien mano rūsyje yra piketas – ant kuolo sumontuotas faneros lakštas. Fanerą pasilikau – pravers. Piketų autorius – sąjūdietis V. Baukus. Vėl kolchozai ir apie tai, kas jaudina rajono bibliotekininkus. O gal apskritai apie jaudulį.
Jaudulys
Žuvusių karių pagerbimas, trąšos pesticidai ir ekonomika. Pagerbtieji ir Tyrulių veltėdžiai. Deja, kai kurie tyruliečiai tapo ne tik veltėdžiais, bet ir asmenimis, mėgstančiais šlapintis laiptinėse (kitaip gal ir nesugeba?). R. Petriko „kukurūzai“, šienas, žolės granulės. ŽŪMG puslapis – ne pirmą kartą minėtas V. Estafejevas, vėliau tapęs sentikių dvasininku. Poezijos šventė Baisogaloje ir Pašušvyje. Vinis – Bernardas Brazdžionis, pagerbęs renginį savo apsilankymu. Kaip visuomenininkas, žurnalistas „Ka“ debiutuoja L. Jučas. Pradėjo veikti laidojimo namai,dabartinė „Atjauta“, prie bažnyčios atidengti „Trys kryžiai“. E. Daugnoras (dabar Rokiškio teatro režisierius) aprašo dainų dieną Antaniškiuose,o apie aukščiausios tarybos suvažiavimą Maskvoje savo mintimis dalinasi radviliškiečių išrinktas deputatas J. Kubilius. S. Bulzgis „Keli štrichai jaunystės miestui“ klaidina skaitytojus teigdamas, kad prie Vaidulių kaimo malūno lietuviai 1919 m.sumušė bermontininkus. Daug rašo Danguolė Norkūnienė. Beje, jau esu rašęs, bet priminsiu, jog nuo 1989 metų balandžio 1 d. „Komunizmo aušra“ tapo „Mūsų kraštu“.Gal taip pajuokauta, bet redaktorius tas pats – A. Mikelis, pavaduotoja A. Česnulevičienė. Liepos 2 d. Radviliškį pasiekia ekologinis roko žygis, o „Mk“ pradeda eksperimentą – redakcijoje dešimt praktikantų iš Vilniaus. Buvusios melioratorių valdybos vietoje darbą pradėjo vaikų konsultacija (Kaštonų 4). Liepos 16 d. pašventinti rekonstruotos bažnyčios atvyksta kardinolas V. Sladkevičius, atidarytas paminklas Vytautui Didžiajam (Klaipėdos 21) tiksliau būtų sutvarkytas. Praktikantas A. Minkevičius aptinka amžinuosius miesto apsišikėlių sąvartynus. Šeštadieniais ir sekmadieniais iš Karčemų aerodromo kyla AN-2, skraidinantis visus norinčius pažvelgti į Radviliškį iš paukščio skrydžio. Man skrydį metas pabaigti.
Pabaiga
Grūdai, javapjūtė, kombainininkai iš „Mk“ puslapių niekur nedingo, bet pasirodo straipsnių apie Černobylio AE avarijos pasekmes. Buvęs kino teatras „Kosmosas“ tampa „Lituanika“, parke atsiranda vaikų atrakcionas „Vesiolyje gorki“!, o prie dabartinio baseino – pilno profilio apkasai, mėgstami anuometinės mokyklos direktoriaus. Pirmajame „Mk“ puslapyje pasirodo informacija apie Molotovo – Ribentropo paktą. Šiaulėniškis nusipirko pelę alaus butelyje – tokį naujovišką „Kalnapilio“ produktą. Mitingas stadione ir Baltijos kelias. Lapkričio 7 d. numeris paraudęs, bet be šūkių apie revoliuciją. Ir Vytauto Lansbergio – Žemkalnio straipsnis „Lemtingas mūšis prie Radviliškio“, skirtas kovų su bermontininkais 70 – mečiui. Pateiktoje schemoje nelemtas mūrinis malūnas atsirado prie Karčemų kaimo! bet yra ir Vaidulių k. malūnas. Vienas vienoje geležinkelio pusėje, kitas – kitoje. Prie Vaidulių kaimo malūno atidengiant stogastulpį dalyvavo ir tų kautynių dalyvis Izidorius Litinskas. Prieš Naujuosius prasideda pasiruošimas rinkimams į Lietuvos aukščiausiąją tarybą. Galiu teigti, jog savo pažadą skaitytojams įvykdžiau paruošęs „Komunizmo aušros“ apžvalgas. Ar galima dėti paskutinį tašką? Pasvarstysiu.
Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS
