Kažkur už buvusios, o gal teoriškai esamos, sodų bendrijos rūksta dūmai. Gal koks veikėjas degina žolę, o gal ir kokią pašiūrę. Tokių būta visada, tik kultūringesni stengiasi, kad vėjas pūstu nuo miesto pusės. Kažkoks parazituojantis kaimynas užsimaskavęs rūko balkone, tad nelieka nieko kito, kaip pradėti eilinę apžvalgą.
Pradžia
Jai 1973-01-03 (pirmadienio). Nr. 1 „Ka“. Rajono DŽDT vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas A. Krikštanas pasakoja apie Tautų draugystės šventę Antaniškiuose, švietimą, kraštotyrą, mokytojų atlyginimo augimą, planuojamą dainų šventę, nauja šaudyklą ir kabinetinę mokymo sistemą. Gyvenimo minčių skiltyje baltos duonos stoka „Gaivos“ valgykloje. Tai dabar galima rinktis kurį nors iš dešimčių batoną, duoną. Anuomet jie buvo suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų, kartais daugiau, kartais mažiau. Pasirinkimo galimybėmis Radviliškio duonos kombinatas (kepykla) nelepino. Dar skurdesnis buvo geležinkelininkų duonos kepyklos asortimentas. Skonio ypatumus praleisiu, bet balta forminė duona ir šviežios „saikės“ visai valgomos. Pagerbti RRĮ darbuotoja O. Radvilienė, ATK – E. Šivickas. Knygyne vis dar galima įsigyti Lenino raštus 1- 43 tomą, o leido jų be galo, be krašto, negailėdami aukščiausios kokybės popieriaus ir įrišimo medžiagų. Tiesa, gyvenime man nepasisekė sutikti nė vieno asmens, kuris būtų nuodugniai išstudijavę minėto autoriaus kūrybą. Sausio 14 d. „Ka“ patalpose vyko neetatinių korespondentų mokyklos užsiėmimai. Beje, pasimokyti kai kurių rašymo subtilybių buvo galima, kad ir didesnės apimties straipsnio skaidymo į mažesnes dalis. Skaitytojas – irgi žmogus, kam jį be reikalo varginti.
Nevarginant
1972 m. „Ka“ gavo 2030 skaitytojų laiškų, bent trečdalis buvo panaudota. Kiti du trečdaliai, spėju, buvo menkaverčiai, neatitiko ideologinių reikalavimų ar panašūs į skambinančių į radijo laidas – pasisakymus. Štai autobuso vairuotojas V. Vyskupaitis rašo apie pervažą, prie kurios tenka laukti 20-40 minučių, o po to, esą, sunku laikytis judėjimo grafiko. Žinant to meto kelius ir autobusų technines charakteristikas, laikytis grafiko buvo tiesiog neįmanoma. Planuotas viadukas ar tunelio po geležinkeliu idėjos taip ir nebuvo (ir nebus) realizuotos. Problemą sušvelnino Karčemų pervaža, kodėl nebuvo išnaudotos Durpyno ir Biliūno g. pervažos – mįslė. Be to, šiandien ženkliai sumažėjus geležinkeliu pervežamų krovinių srautui situacija truputėlį pagerėjo. Pagerbta pardavėja R. Misikienė, statybininkas A. Duškinas, pedagogė J. Petrašiūnaitė. Viename puslapyje aptikau kaimynų reklamą. Raseinių Darbo Raudonosios Vėliavos 10-ji vid. kaimo profesinė mokykla kvietė mokytis pas juos. Vėliau, jei neapsirinku, ši mokykla gavo ir Lenino ordiną, veikia ir šiandien. Pagerbti: RRĮ darbuotoja D. Navickiene, kojinių formuotoja T. Tamošaitienė, trys milicininkai – S.Vasiljevas, R. Amosejevas, V. Aidukas. Apie dėl nesutarimų kilusius konfliktus ir nusikaltimus rašo milicijos kapitonė A. Valiuvienė. Vėl pagerbtieji, tarp kurių ATĮ vairuotojas S. Makreckis. Prisipažinsiu, kada ATK (autotransporto kontora) tapo ATĮ (autotransporto įmone) nepastebėjau. Įdomi detalė – dingo kino teatro „Kosmosas“ reklama, nors kai kurie kino filmai anonsuojami. Gyvenimo mintyse apie galimybę Radviliškio knygyne parduoti nereikalingas, nenaudojamas knygas. Pirkdavau ir dabar, kai kuriose knygos yra spaudas: „Nauja kaina…“ Pagerbti trys žvejai mėgėjai: V. Valauskas, J. Steponavičius, V. V. Rutkauskai, 3 KMK statybininkai (Šeduva), t.p. skalbėja J. Popova. Sausio 30 d., antradienio, Nr.13 „Ka“ apžvalgą pabaigiau. Metas keliauti toliau
Metas toliau
1973-02-01, ketvirtadienis, trąšų kaupimas, vėliavos geriausiems, naujos pirmūnų skatinimo priemonės ir pan. Pagerbta kojinių fabriko darbininkė G. Paslauskienė, vairuotojas J. Lukoševičius, Radviliškyje svečiavosi rašytojai J. Mikelinskas, Č. Valatka, poetė V. Šulcaitė. Gyvenimo mintyse apie gauruotą jaunuolį, kuris valgykloje valgė nenusiėmęs skrybėlės. Yra G. Astrauskaites eilėraščiai „Rytą saulė teka…/Nuostabiai gražu/Pamatyti jos taką/Iš po debesų“. Pagerbtas geležinkelininkas P. Mikalčius, virėja V. Urbanavičienė. A. Žirgulis skundžiasi neapšviesta Miško g. Karvės šeriamos sočiai, o pirkėjai teigiamai įvertino „Taurą-204“. Pagerbtos siuvėjos O. Bitytė ir V. Paškevičiūtė, šaltkalvis A. Kečioris. Detalė – „Kas 7-10 minučių iš Radviliškio į visas puses išvyksta traukiniai“. Gyvenimo mintyse – eilinis jaunuolis, neužleidęs savo vietos autobuse. Kas sovietmečiu trukdė parduoti tik tiek bilietų, kiek yra sėdimų vietų? Jono Mockaus eilėraštyje „Prisigėręs mašinų benzino,/Pasiilgau svaigios ramumos“. O juk benzinas buvo su švinu, nuodingas. Kažkokiam A. Tomošiūnui nepatinka neveikiantis ŽŪMG laikrodis. Pagerbtas geležinkelininkas A. Černiauskas, rašoma apie laikrodininką P. Martyšių. Pagerbta ir kirpėja B. Bitytė. Ekranuose „Herkus Mantas“. Trepsutis aptaria Naujosios g. purvynus. Pagerbta siuvėja A. Černiauskienė, o apie bibliotekininkus rašo P. Kazlauskaitė, š. m. bibliotekos altarista. Artėjant Kovo 8-ajai gėlių deficitas, tipiška sovietmečio problema. Tai dabar, pasak liaudies, gėlių tiek, kad „nors antru galu ėsk“. Buitinio salėje mokinių darbų paroda. Pagerbtas vairuotojas A. Savickas ir šeši draugovininkai. Pasakoje buvo lyg ir septyni nykštukai. Gyvenimo mintyse apie skirtingomis spalvomis nudažytą namą, o prie ligoninės prasidėjo Gedimino g. Nr 7A – 45 butų namo statyba. Pagerbtas geležinkelininkas Č. Ivanauskas. Neįvardintoje įmonėje sienlaikraštis su bendradarbių, kurie nedalyvavo susirinkime sveikinant moteris su Kovo 8 – ąja karikatūros, nors buvo pietų metas. Bolševikiška. Darbą pradėjo „Snaigė“. V. Būtėno eilėse: „Srūva, dienoje tylus ilgesys/ Niekas jo žodžiais neužgesys“. Ir mes nevažiuosime kaip garvežys, bet persikelsime į kitą pastraipą
Persikėlimas
Tobulinti idėjinį politini darbą bei internacionalinį auklėjimą. Pagerbtas geležinkelininkas V. Tamošiūnas. Trepsučiui rašo apie kaimo parduotuvėje dingusias kruopas. Pagerbta siuvėja O. Karpinienė. Detalė – kai kur prie darbo pasiūlymų skelbimų nurodomas ir galimas atlyginimo dydis. Radviliškio antros vidurinės mokyklos kieme pusmetį guli mokinių surinktas metalo laužas. Kulinarijos parduotuvėje incidentas – vienas pirkėjas pasigedo vienos kapeikos grąžos. Trepsučio fotoalbume nuversti šiukšlių konteineriai ir „baisus“ ranka pieštas namo numeris S. Nėries (dabar Kęstučio) g. Gyvenimo mintyse – gazonų (vejų) trypėjai. Yra V. Bagušytės miniatiūrų. Silpnokos. Apie nekokybišką aptarnavimą rašo Trepsutis ir tvirtina, jog „Iš „Žaros“ sugrįžome namo su tokia nuotaika, tarsi laidotuvėse pabuvoję…“ Mano atsiminimai apie šią kavinę ir ten vykusius renginius visai kitokie. Apie smurtą prieš vaikus rašo teismo sekretorė E. Kairytė ir A .Česnulevičienė – straipsnis „Blogesnė net už pasakų pamotę“. J. Riauba atkreipia dėmesį į apytuštes „Snaigės“ lentynas ir ankštas mėsos parduotuvės patalpas. Gyvenimo mintyse – apie nekantrius rūkorius, kurie dar nepasibaigus kino seansui kišenėse ieško cigarečių ir dar salėje, visiems neišėjus, užsirūko. Rūkė „Kosmoso“ tualetuose, kai kas dūmą – kitą užtraukdavo ir salėje. Gegužės 1-osios numeris pažaliavęs, su rusišku užrašu „Trud, mir, maij“ (darbas, laikas, gegužis). Šiaip žodis „mir“ turi daugiau prasmių. Pagerbtųjų 19 vietų: geležinkelininkai, „šakaliai“, ŽŪMG, vairuotojai. Vėl tuzinas pagerbtųjų. Gyvenimo mintys kviečia laistyti dulkėtas miesto gatves. Pasitaikydavo, palaistydavo. Dar 16 vienetų pagerbtųjų. Spėju, todėl, jog kai kurie numeriai užpildyti rinkimų medžiaga. Trepsutis kritikuoja vaikų atrakcionų apleistumą sunykusias sūpynes, pasakų namelį, dingusius lėktuvus. Na, kas liečia tokį tipinį atrakcioną kaip lėktuvai ,tai, mano nuomone, ne pats saugiausias vaikams malonumas kainavo berods 2 kapeikas. Kartą jų operatorius su bičiuliu pasislėpė „gramo padarymui“. Įsijautė, kad pasisukau – prisiskraidžiau prasilenkdamas su visomis normomis. Vėliau lėktuvų korpusai ilgai voliojosi buitininkų kieme (Malūno a.). N. Kunkulevičienė rašo apie planuojamą pionierių festivalį Radviliškyje. Rajono knygynai siūlo „Tarptautinį komunistinį judėjimą“. Yra išskirtinis V. Šenausko straipsnis „Švedų invazija Lietuvoje ir jos pėdsakai Radviliškio rajone“. Pagerbti (spėju, nes gamykla nenurodyta) trys ŽŪMG darbuotojai: P. Budreika, E. Paurys, J. Jovaiša. Gyvenimo mintyse – donorystė. Pagerbta 10 įvairių darbuotojų. Aš skaitytojus pagerbsiu eiline pertrauka tarp pastraipų.
Pertrauka
Trepsutis rašo apie aptvertą balą prie „Gaivos“. Aptvėrė ir ilgiems mėnesiams pamiršo. Pagerbtas betonuotojas A. Čepaitis. „Snaigėje“ nekeičiami buteliai. Anksčiau buvo praktika. Atneši tuščią tarą, primoki ir išsineši vaisvandenius, mineralinį vandenį ar pan. Informaciniame pranešime, kad birželio 8 d., 15 val., Antaniškių parke prasidės 8- as tradicinis visasąjunginis pionierių ir moksleivių festivalis. Analogas Europos žmonių šventė, bet sovietiniame pagrindiniai veikėjai – vaikai. Pagerbtas geležinkelininkas B. Tuaranavičius. Gyvenimo mintyse – apie netvarkingus kapinių lankytojus. Net ir po pusės amžiaus situacija ta pati ar net blogesnė. N. Kunkulevičienė rašo apie minėto festivalio eigą – „Salam, zdrastvuj, sveiki“. Yra puslapis, skirtas visuomenininkams, daug dėmesio festivaliui, pagerbtųjų gausa, paminėsiu gydytoją P. Vileikį, jo kolegę A. Pečiulytę. N. Kunkulevičienė rašo apie būsimųjų karių stovyklą. Įdomu. kur ji vyko? Aštuoni pagerbtieji. Gyvenimo minčių mintys – į įvairius posėdžius, minėjimus, susirinkimus vesti mažus vaikus nedera. Pritariu. Pagerbtas vairuotojas V. Stalionis ir 5 ŽŪMG darbuotojai. Trepsutis smerkia Naujosios g. skalbinių džiovintojus, vietoj stovų naudojančius medžius parke, ir drąsuolius, pilančius šiukšles Turgaus g., prieš Sanitarinės epidemiologinės stoties langus, ir analogišką sąvartyną Vaižganto g. Radviliškiečiai J. Barkauskas ir M. Mikalauskas loterijoje laimėjo automašinas „Zaporožec“. Žiūrint iš šių dienų, tai lengvojo automobilio parodija, bet anuomet – šis tas. Gyvenimo mintyse – apie vienos įstaigos darbuotojų kelionę atviru sunkvežimiu į Palangą. Nesistebiu, autobusų visiems anuomet neužteko, o minėtiems keliautojams pasisekė – nemokamai maudėsi lietumi. Aš nemokamai rašau eilinę pastraipą ir svajoju apie apžvalgos pabaigą. Ją numačiau pabaigti tuo metu, kai „Ka“ tapo „Mūsų kraštu“. T.y., 1989 m., jei neapgauna atmintis.
Arčiau pabaigos
Rajono knygynai siūlo V. Lenino „Balandžio tezes“. O „Ka“pateikia poeto J. Janonio paminklo nuotrauką. Ji ir dabar stovi centrinėje Biržų m. aikštėje. Vyko eilinis geriausios rajono kirpėjos konkursas. Geriausia moterų kirpėja R. Neciunskienė, vyrų D. Varonienė, antroji vieta M. Karytei. Pagerbtas inžinierius A. Kirjanovas. Dingo Kovo 8-osios kojinių fabriko darbininkas N. Iljinas. Rajono knygynai siūlo „Pieno fermos darbuotojo žinyną“. Pagerbtos 7 pardavėjos. Jūsų dėmesiui D. Ramoškaitės posmas: „Nepraeisiu jau. Nelaukia./Svetimi vaikai ir žmonės./Tik už miško atsišaukia/Aidas tolimas ir liūdnas…“ Kažkokia J. Cemnolanskienė „įkalusi“ darė tvarką universalinės parduotuvės batų skyriuje, visa epopėja pasibaigė draugiškame teisme. Rajono medžiotojai sulaukia pylos dėl to, kad negaudo valkataujančių šunų. Kaip supratau, tai dvigubas procesas: sugauti ir sunaikinti, be teisės į advokatą ir humanišką teismą. Pagerbtas betonuotojas K. Mataitis. Gyvenimo mintyse – apie neturinti ką veikti ir slampinėjantį gatvėmis jaunimą. Taip jau buvo, taip bus. Per pirmą metų ketvirtį namų valdybos (kažkas panašaus į „Mūsų būstą“) specialistai sumūrijo 44 krosnis. N. Kunklevičienė rašo apie Šiaulėnų revoliucionierius. Trepsutis pasakoja apie braškių vagis. Gyvenimo mintyse – kiekvienam jaunuoliui vidurinį išsilavinimą. Nūdienos Japonijoje siekiamybė – kiekvienam piliečiui aukštąjį išsilavinimą. O ką, ar duobkasys negali būti filosofijos magistru? Pagerbtas kalvis S. Staškūnas, siuvėja R. Matuzevičienė. Replikoje – apie nubyrėjusią buitininkų šviesos reklamą. Pagerbtos daržininkės E. Valavičienė, O. Ivoškienė, P. Jankevičienė iš Kutiškių šiltnamių bei pardavėja M. Mazurevičienė, virėja J. Šidlauskienė, statybininkas P. Orlovas. Yra įspūdingo purvyno nuotrauka prie šimtabučio (Gedimino 1) bei užstatomo šio kvartalo daugiabučiai. Apie vištvagius rašo Trepsutis, o man metas rašyti pabaigą.
Pabaiga
Kažkaip nejučia prisikasiau iki rugpjūčio. Tradicinė informacija geležinkelininko dienos proga, pagerbta RRĮ darbuotoja V. Reinytė ir 7 melioratoriai (arčiau Snieguolės ir septynių nykštukų), tekintojas A. Vaškas, suvirintojas P. Varonas. ŽŪMG vyko jaunųjų specialistų meistriškumo konkursas. Konkurso nugalėtojus pamalonino komjaunimo rajono komitetas. Nugalėtojai vyks į Toganroga, kur kovos dėl geriausiojo vardo. Apie konkursus jau rašiau. Vėliau juose dalyvaudavo ir visų kitų specialybių darbininkai, o ne vien tekintojai – frezuotojai. Pagerbti 8 RRĮ darbuotojai ir geležinkelininkas L. Banaitis. Panaikintas ŽŪMG garsinis signalas, kuriuo būdavo skelbiama darbo pradžia ir pabaiga. Įdomi tradicija išnyko, o juk seni radviliškiečiai pagal jį orientavosi laike „rembazėje nukaukė, jau penkios“. Paskutinis apžvalgos taškas 1973-08-23 ketvirtadienio Nr.100. Čia straipsnelyje „Stengiasi visi“ pirmą kartą patekau į „Ka“ puslapius (apie talkas prie trečios vid. mokyklos statybų). Užteks. Taškas.
Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS
