Kovo 2 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario G. Lipnevičiaus kvietimu lankėsi politologas, Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica. Svečias pristatė savo knygą „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“, su bendruomenės nariais diskutavo politinėmis temomis.
Knygos atsiradimo priežastys
„Apie šios knygos atsiradimo priežastis pradėsiu nuo priešistorės. 2012 metais su grupele politikos mokslo studentų nutarėme sukurti sambūrį „Pro Patria“, kuris gintų tradicines pažiūras, nes Vilniuje jos darėsi netoleruojamos, tvyrojo jausmas, jog visi turi būti liberalais. Straipsnių rinktinė – žanras, kuris nesensta, knygoje yra 11 skirtingų temų. Pirmiausiai aptariamas demokratijos klausimas. Man rūpėjo, kaip mes, lietuviai, elgiamės su savo valdžia. Lietuvoje įprasta, kad išrenkame valdžią ir pamirštame ją prižiūrėti. Senosiose demokratinėse Vakarų šalyse išsirinkę valdžią žmonės rašo politikams laiškus, protestuoja, mitinguoja, kovoja, stebi, aktyviai bendrauja, ypač su vienmandatininkais, kad šie dirbtų (taigi balsuotų) taip, kaip pažadėjo rinkimuose. Žmonės, einantys į rinkimus, tikisi, kad politikas atstovaus tokias pažiūras, kaip ir jų pačių. Lietuvoje 50 proc. žmonių jau nevaikšto į rinkimus, 50 proc. dar vaikšto, tačiau vėl ir vėl nusivilia. Nenusivilti neįmanoma, kol politikai nebus paimti „už trumpo diržo“ ir jų nebus galima griežtai kontroliuoti.
Dar vienas rašant rūpėjęs klausimas – žodžio laisvė. Praėjusiais metais teko matyti apklausą, kurioje lietuviai didžiuojasi žodžio laisve šalyje. Lietuvoje nėra cenzūros, tačiau žiniasklaida pati save cenzūruoja – yra požiūriai, apie kuriuos galima rašyti, o apie kuriuos – ne, yra žmonės, kuriuos galima kviesti į televizijos laidas, kurių – ne. Įtakingiausias žurnalistas E. Jakilaitis į savo vedamas laidas susikviesdavo bendraminčius, su kuriais pūsdavo į „vieną dūdą“. Tokia sistema veikia iki šiol. Politikai Seime žiniasklaidos „magnatų“ bijo labiau ne rinkėjų“, – sakė V. Sinica.
G. Lipnevičius pasiteiravo, dėl kokių priežasčių prie Lietuvos televizijos vyko mitingas.
„2018 m. pabaigoje prie LRT vyko mitingas, inicijuotas „Vilniaus forumo“ ir jo lyderio V. Radžvilo. Jo reikėjo, nes žurnalistai įsitikinę, kad jų misija auklėti žmones, tad taip ir daro. Ne visi, bet įtakingiausieji, pavyzdžiui „Panoramos“ užsienio naujienas rengiantis V. Pugačiauskas mano, kad tik jų pažiūros teisingos ir naujienas pateikia per savo prizmę, tendencingai. Apie patinkančius politikus tik gerai, apie nepatinkančius – tik blogai. Tai juoda – balta tikrovė“.
„Kaip atsitiko, kad LRT laidose matomi tie patys veidai – Ažubalis, Kubilius, Juknevičienė“,- svečio pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.
Pasak politologo, tai lemia asmeninės pažintys: „Asmeniškai pažinodamas pašnekovą, žurnalistas žino, kad jis visada ateis ir pakalbės, kaip tau reikia. Ekonominiais klausimais kalbėti kviečiami banko ekonomistai – buvo Nausėda, Mauricas, Mačiulis. Jie ideologiškai tinka televizijai, jiems mokama, kad eitų į laidas. Net bankų pareigybių dalis – eiti į viešumą ir kalbėti. Universiteto ekonomistams nemoka, todėl jie televizijoje matomi rečiau. Visada turime bankų požiūrį į ekonomines problemas – paprastai liberalų požiūrį. LRT draugiška konservatoriams“.
Pasak G. Lipnevičiaus, LRT yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų lėšų, tad turėtų pateikti nešališką informaciją, o dabar skleidžiama vienos partijos ideologija?
„Jau yra LRT įstatymas, kuris privalo atspindėti įvairių visuomenės nuomonių grupių nusistatymus, turi būti pateikiamos skirtingos nuomonės apie diskutuotiną klausimą. Tačiau LRT to nesilaiko, nėra sukurtas mechanizmas, kad laikytųsi. Žurnalistų etikos komisija nenubaudžia, Seimas neturi valios sukurti tokio mechanizmo. Lietuvos televizijoje pasikeitė veidai, tačiau nauja direktorė tęsia buvusią liniją“,- pirmininkui pritarė svečias.
G. Lipnevičius pasiteiravo politologo nuomonės apie kitas televizijas.
„Kitose televizijose truputį daugiau ideologinės laisvės, tačiau daugiau interesų. LNK televiziją sukūrė Mockus – tai MG Baltic televizija. Mockus neblogai padirbėjo: sukūrė pavyzdinį Laisvosios rinkos institutą, LNK žiniasklaidos koncerną, 1993 m. perėmė liberalų sąjūdį, kuris šiandien valdytų Lietuvą. Per 3 taškus: sukūręs mediją ir pasisavinęs partiją žmogus gali valdyti Lietuvą. LNK nemažai Holivudo filmų ir subtiliai pakreiptos žinios. TV 3 televizijoje situacija kiek laisvesnė“,-savo nuomonę išsakė politologas.
„Ar televizijoms mokama už tai, ko nerodyti?“,- paklausė pirmininkas.
Pasak V. Sinicos, yra žmonių, kurie moka televizijoms, kad kai kurie reportažai nebūtų rodomi. Tai galioja ir ministerijoms. Ministerijos, įgyvendinančios projektus, turi lėšų viešinimui. Jeigu informacija verta dėmesio, televiziją ją ir taip paims. Jeigu perki projektą viešinimui, moki žiniasklaidai. Štai jeigu Užsienio reikalų ministerija moka konkrečiam portalui už viešinimą, tai į ministeriją žiūrima kaip į užsakovą, kuris neliečiamas. Yra portalų, kur ministro L. Linkevičiaus negalima paliesti, kritiniai tekstai yra atmetami. Visi gali pirkti reklamą, tačiau valstybės įstaigos perka reklamą už mūsų visų pinigus ir taip užčiaupia nepatogią politikų kritiką. Viešinimo išlaidų ministerijose neturėtų būti.
„Kai Radviliškio miesto centre buvo kertami medžiai, tai nufilmavo atvykusi KK2 komanda, tačiau ta informacija nepateko į viešumą. Buvo pasakyta, kad kortelėje išsitrynė medžiaga. Aštriais momentais apie mūsų rajono valdančiuosius netikėtai atsiranda straipsniai, reportažai portaluose bei televizijose, kurie parodo teigiamai rajono valdininkus. Žiniasklaidos perkamumas yra per didelis. Įdomus sutapimas – Radviliškio savivaldybė per metus sumoka televizijai tūkstančius eurų, o administracijos direktorė šios televizijos renginyje tampa Moterimi Saule“,- situaciją apie žiniasklaidos paperkamumą pakomentavo ir G. Lipnevičius.
Dar viena knygos atsiradimo priežastis
Be žodžio laisvės problemos politologas įvardino dar vieną knygos „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“ atsiradimo priežastį: „Jautėsi, kad Lietuvoje yra temų ir požiūrių, kuriems neatstovaujama ar atstovaujama baisiai. Buvo noras parodyti, kad galima rimtai ir argumentuotai kalbėti tokiomis temomis. Esminės temos pavyzdys – vertybiniai karai. Ar galima perauklėti žmones mąstyti pagal naujas vertybes, kitaip tariant: kad žmogui rūpėtų pasaulis be sienų, kad jis pripažintų vienalytes „santuokas“, kad būtų daugiau europietis? Ar galime išlikti savimi, su savo lietuviška pasaulėžiūra? Trečioji knygos dalis – tautiškumas, nacionalizmas, ES likimas. Viena iš šioje dalyje narstomų temų – lenkakalbių integracija. Žinau, kad Žemaitijoje lenkai kartais matomi kaip elfai – nežinia, ar išvis egzistuoja, tad ne problema (juokiasi), o Vilniaus krašte jų integracijos problema baisi. Lietuvos lenkai – Lenkų rinkimų akcijos įkaitai. Turi priklausyti šiai Akcijai, jeigu nori turėti biudžetinį darbą jos valdomose savivaldybėse. Daugiausia žmonių paaukojo 2 proc. Lenkų akcijai, nes tai kone privaloma. Teigiama, kad lenkai negali išmokti valstybinės kalbos, nes ji jiems svetima. Visame pasaulyje kitataučiai mokosi valstybinės kalbos – lietuviai kuo puikiausiai išmoksta Amerikoje, kitose šalyse. Vietovardžių klausimas – jie turi būti rašomi lenkiškai vietoje lietuviško įrašo – tai kokioje valstybėje gyvename? Tomaševskis Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose kuria getą, priešindamas lietuvius ir lenkus. Protingesni lenkų tėvai leidžia vaikus į lietuviškas mokyklas, pasidavusiųjų terorui vaikai nukenčia – jiems sunku Lietuvos rinkoje rasti vietą. Iki šiol Lietuvos politikai nesiryžo su tuo kovoti. Naujoji Lenkijos valdžia linkusi kalbėti apie dalykus, kurie mus vienija. Lenkijai svarbu, kad kuo daugiau NATO būtų mūsų regione, svarbus saugumas. Tai silpnina LLRA galimybes kiršinti tautas“, – įsitikinęs Vytautas Sinica.
Apie Astravo elektrinę
G. Lipnevičius pasiteiravo V. Sinicos, kokia jo nuomonė apie Astravo atominę elektrinę – konservatoriai sukūrė judėjimą, kuris neva kažką sustabdys?
„Konservatorių judėjimas prieš Astravo atominę – „pakazucha“. Pagrindiniai sprendimai dėl šios atominės elektrinės buvo priiminėjami 2008 – 2012 m., kai valdė konservatoriai, o sustabdyti projekto nebuvo vėlu. Kai konservatoriai atsidūrė opozicijoje, pradėjo raginti kitus kovoti prieš Astravo elektrinės statybą. Dabartinėje stadijoje nieko nebeatšauksi, reikia bendradarbiauti, kad kuo daugiau būtų užsienio ekspertų, kuo daugiau kontrolės, visapusiškas saugumo užtikrinimas. Elektrinė tikrai nėra patikima, ji pavojinga. Tačiau ji jau yra ir veiks. Belieka siekti kuo didesnio saugumo“,- atsakė politologas.
Apie Rusijos grėsmę
Susitikimo metu buvo paliestas ir Rusijos grėsmės klausimas.
„Susidarė nuomonė, kad artėjant rinkimams žodžiai „rusai puola“ nebeveikia, reikia kitos kortos. Tai buvo Astravo atominė elektrinė. Tai žmonių kvailinimas, siekiant didinti partijos žinomumą“,- sakė G. Lipnevičius.
„Konservatoriai ir padarė Rusijos grėsmę juokinga ir beverte. Socialdemokratai perėmė tai 2015 m. Butkevičius sakė, kad mokytojų protestai dėl mažų algų naudingi Rusijai. Vadinasi, išeitų, kad nereikia viešinti jokių savo vidaus problemų. Rusijos grėsmė realiai egzistuoja, tai imperinė šalis, kuri gali panorėti atsiimti savo buvusias valdas, tačiau Lietuvoje daug kas rimtai į tai nebežiūri.
„Tėvynės sąjunga yra labiausiai nuo savo pažiūrų nutolusi partija. Liberalai – sąžiningiausia partija Lietuvoje – žada baisius dalykus ir daro baisius dalykus, kuriuos žada. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga, deklaravusi Bažnyčios autoritetą, Sąjūdžio tąsą, patriotizmą viską daro priešingai. Daugiausiai už gėjų partnerystę 2017 m. balsavo būtent Tėvynės sąjungos narių“,- sakė svečias.
„R. Dagys atsiskyrė nuo šios partijos ir įkūrė krikščioniškos pakraipos partiją“,- svečiui paantrino G. Lipnevičius.
„Deja, R. Dagys Seime per 20 metų išsiugdė labai kompromisinį požiūrį. Sausį – vasarį jis pradėjo kalbėti, kad V. Pranckietis su juo labai artimų pažiūrų, nors taip nėra. Pranckietis pasisako už abortus, už gėjų santuokas, už galimybę keisti lytį, tačiau R. Dagys eina į kompromisus, kad tik jo šansai rinkimuose didėtų. 2017 m. Seime Dovilė Šakalienė su Mykolu Majausku stūmė vaikų atiminėjimo įstatymą. Po kiek laiko situacija buvo pataisyta, apkarpyti sparnai atiminėjimui, tačiau ši sistema kainavo apie 60 mln. eurų per metus. Vaikų teisių apsaugos tarnyba centralizuota ir labai padidėjusi, užsiima šeimų terorizavimu. R. Dagys gi pasakė, kad vaiko teisių nebereformuos. Vilniuje organizavau didvyrio rezistento Jono Noreikos atminimo lentos pakabinimą. Kabinome su nuostata, kad nesvarbu, ar bus trukdoma, ar leidžiama. Dagiui ir čia daug kas buvo per radikalu. Taip dirbti tiesiog neišeina. Jam rūpi stiprinti tradicinę šeimą, bet neįmanoma to padaryti esamoje sistemoje. Reikia sustabdyti propagandos mašiną, išlaisvinti žiniasklaidą, suvaldyti įtakingus lobistus, žodžiu, reikia iš esmės keisti situaciją, pasiekti galutinio tikslo, kad valdžia bijotų ir klausytų žmonių. R. Dagiui tinka būti Seimo nariu, jis ten gerai dirbo, tačiau nematau ryžto tapti lyderiu ir kurti tikrus pokyčius“,- Seimo narių populiarumo siekį pakomentavo politologas.
Apie partijų įvairovę
Popietės dalyviai teiravosi politologo, ar reikia Lietuvoje tokios gausos įvairiausių partijų.
„ V. Radžvilas inicijavo partijos Nacionalinis susivienijimas kūrimą, kovo 7 d. bus steigiamasis suvažiavimas. Janutienė, Krivickas ir Puteikis priklauso Lietuvos centro partijai. Arvydas Juozaitis – neprognozuojamas žmogus. Jis iki birželio mėnesio buvo su tautininkais, rinkimų naktį – su Puteikiu, rudenį buvo su „tvarkiečių“ frakcija, ketvirtas jo partneris – Kartų Solidarumo partija. Besiblaškydamas Juozaitis kaip politikas pats save nuskandino. Dagys praras Bažnyčios palaikymą, jeigu toliau demonstruos, kad pasiryžęs į rinkimus eiti su bet kuo, kad tik gautų daugiau balsų. Kultūros žmonės palaiko V. Radžvilą, gi Puteikis gana vulgariai taikosi į žmones, kurie yra ties skurdo riba, jis skelbia, jog kovoja už socialinį teisingumą. Nemanau, kad ta kova yra nuoširdi – tai „arkliukas“, ant kurio jojama. Jis „po volu“ pakišo Eglę Krušinskienę, kurios vaikų atėmimo skandalas buvo sukrėtęs šalį, tempdamas ją į politiką. Tai visiškai neatsakinga: su politika ateina kapstymasis po asmeninį gyvenimą ir viešumas, kuriam ji akivaizdžiai nebuvo pasiruošusi. Politiko pareiga tą įvertinti“, – partijų įvairovę ir jų tendencijas trumpai apžvelgė politologas.
Apie Kinijos potencialą
Bendruomenės nariai teiravosi, ar nereikėtų pradėti mokytis kinų kalbos – ši didelė šalis gali okupuoti Europą.
„Kinija turi milžinišką potencialą, ji okupaciją vykdo per rinkas. Ši šalis turi daug jėgos, žmonių, dirbančių vergiškomis sąlygomis, kurie gali sukurti bet ką. Kinija turi problemų su žaliavomis – kažkiek jai parduoda Rusija, tačiau to užtenka tik iš dalies. Išsprendusi savo problemas, Kinija eis visur, nematau priežasčių, kas ją sustabdytų. Atsakant į jūsų klausimą, taip, vaikams verta pradėti mokytis kinų kalbos“,- sakė V. Sinica.
Apie netikras žinias
„Viešoje erdvėje kartas nuo karto pasirodo netikros žinios. Kaip į jas reaguoti?“ – klausė popietės dalyviai.
Pasak politologo, bendras principas – skaityti skirtingus šaltinius, juos lyginti, žiūrėti, kur yra prieštaravimų. Šaltinius reikia skaityti angliškai, rusiškai (Ukrainos, ne Rusijos) – originalo kalba. Mus pasiekia ne visos naujienos, susidaro iškreiptas vaizdas. Pavyzdys – graikų ir turkų pasienis – ES buvo pažadėjusi daug mokėti, jeigu turkai sulaikytų pro juos einančius migrantus. Tačiau turkai migrantus praleidžia, sakydami, kad ES nesilaiko pažadų. Graikai migrantų nepraleidžia ir niekas nesipiktina. Nuo karo bėga tik sirai ir jų mažuma. Lietuva buvo įsipareigojusi priimti tūkstantį migrantų, atvežė apie 800. Jie registravosi, tai buvo gerieji migrantai, kurie nebėgo į Vokietiją, o registravosi ES pasienyje. Tačiau daugelis išvažiavo į Vokietiją, Švediją – Lietuvoje neliko. Apie tai žiniasklaida taip pat mažai kalba. ES siunčia pareigūnus padėti Graikijai gintis nuo migrantų antplūdžio – tai didžiulis pokytis. Pasak V. Sinicos, nekalbama ir apie tai.
Apie pokyčius Europarlamente
„Kaip po rinkimų pasikeitė Europarlamentas?“- teiravosi radviliškiečiai.
„Galbūt nepasikeitė taip ženkliai, kaip prognozuota. Tačiau reikia matyti tendenciją: visur tradicinės partijos praranda pozicijas. Vokietijoje iškyla „žalieji“, buvę komunistai, „Alternatyva Vokietijai“; Prancūzijoje – nacionalistai, komunistai; Italijoje – naujos partijos. Tradicinės visur nyksta. Konservatoriai ir socialdemokratai praranda pozicijas, ateina naujos partijos. Europos Parlamente tas pokytis dar nepasijautė, dar sugeba išsilaikyti tradicinė konfigūracija. Bet visur naujos partijos išstumia senąsias. Vidinę sistemą išsaugojo tik britai, tačiau patys paliko ES“,- į klausimą atsakė svečias.
Apie etikečių klijavimą
„Kodėl pasisakantiems už tautiškumą klijuojamos fašistų, nacistų etiketės“,- teiravosi popietės dalyviai.
Pasak V. Sinicos, anksčiau „nacionalistas“ buvo baisus žodis, buvo siekiama, kad su tautiškumu susijusių idėjų žmonės privengtų. Nei Europarlamente, nei Seime nėra tautiškumo idėjų, tačiau visuomenės palaikymas yra. Slovakijoje nacionalistų partija laimėjo rinkimus, Baltijos kelio dalyvius vadino nacionalistais, gi šiandien LRT reklamose apie „kardelius“ tas žodis sąmoningai nutylimas. V. Sinicos kuriama partija vadinsis „Nacionalinis susivienijimas“ ir jis neslepia, kad yra nacionalistas.
Nuleista kartelė
Buvo aptartas ir 3 procentų kartelės nuleidimas partijoms Seimo rinkimuose.
„Lietuvai to klausimo svarba nedidelė. Politologų buvo sakoma, kad tai tragedija, demokratijos pabaiga – praeis apsivogę. Bet visi vagys jau praėjo: Darbo partija – byla, Liberalų partija – byla, „tvarkiečiai“ – byla, socdemų lyderis Paluckas nuteistas už korupciją. Tik Tėvynės sąjunga ir „valstiečiai“ neturi korupcijos skandalo. Manipuliacijos mastas buvo baisus. Jeigu būtų patvirtinti 3 proc., konservatoriai būtų praradę 3 vietas. Mažoms partijoms būtų geriau – Radžvilas perkopė 3,3 proc., taigi jau kaip ir būtų Seime. Nausėda palaikė 5 proc. kartelę, bet tai visiškas jo pasidavimas žiniasklaidos ir konservatorių spaudimui. Dagys 3 kartus balsavo už 3 proc. kartelę, 4 kartą balsavo po veto, o tada jam paskambino ir jis „nespėjo įkišti kartelės“ – jo vienintelio balsu buvo pralaimėta ir kartelė liko 5 procentai. Ar prezidentas, ar jo padėjėjas, ar vyskupai paskambino – galima tik spėti, bet tas balsas lėmė šito klausimo likimą“, – situaciją paaiškino politologas.
Apie Vyčio likimą Vilniuje
Vilniuje kilo skandalai dėl Vėtros lentos pakabinimo, Škirpos alėjos pervadinimo, Vytis neatranda vietos Vilniuje. Kokia jūsų nuomonė, apie šiuos faktus, nemanau, kad Vilniaus meras politinis savižudis?“- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.
„Meras gerai žino, kad žmonės savivaldoje balsuoja už atliekas, už šaligatvių tvarkymą. 75 proc. vilniečių pasisako, kad Vytis būtų Lukiškių aikštėje. Šiuo metu Vilniaus merui Šimašiui nėra patrauklaus alternatyvaus kandidato. Buvo vienintelė alternatyva Zuokas, kuris žinomas kaip korumpuotas politikas, praskolinęs Vilnių. Kai atsiras kitas kandidatas, Šimašius kris. Kalbant apie Vyčio skulptūrą Vilniuje, Kultūros ministerija buvo tos nuomonės kaip Šimašius – realistinis menas yra atgyvena, ne lygis, provincialu ir gėda. Sukūrė balsavimą, kur 50 proc. lemia žmonių nuomonė, 50 proc. – ekspertų iš Šiuolaikinio meno centro. Žmonės balsavo už Vytį, bet ekspertai – už bunkerį. Tai buvo manipuliacija. Šimašius paskelbė, kad vilniečiai pasisakė už bunkerį, tačiau menotyrininkų balsas buvo svarbesnis. Seime buvo surinkta per 90 parašų, kad būtų parengtas įstatymas, pagal kurį Lukiškių aikštėje atsirastų Vytis. Bet tai būtų pažeminimas Vyriausybei, kuri už tai atsakinga. Dabar yra trapus susitarimas: Skvernelis nefinansuoja kalnelio, Seimas nepriima Vyčio įstatymo. Kalnelio nebus, bet ir Vyčio nėra kaip išsikovoti“, – atsakė svečias.
Apie lietuvių mentalitetą
Popietės pabaigoje buvo aptartas lietuvių mentalitetas. Pasak politologo, graikai išlepę žmonės, tačiau kai kas nors yra daroma prieš jų interesus, jie eina ir protestuoja. Atplaukė prie Lesbo salos migrantai, ES žadėjo jiems pastatyti stovyklą. Graikai atplaukė į salą, susimušė su policija ir neleido tai stovyklai atsirasti. Lietuviškas mentalitetas kitoks – burbame, tačiau, kai kas nors organizuoja protestus, niekas neatvyksta. Jeigu taip bus, nelaimėsime. Keli įtakingi žmonės, verslo federacijų vadovai, nugali daugybę neįtakingų žmonių, nes mes patys už save nepakovojame ir nesugebame išeiti iš virtuvių.
Popietės dalyviai svečiui už įdomią paskaitą padėkojo gausiais aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padovanojo medaus stiklainį.
Už popietei paruoštą kavą bei arbatą, už tvarkingą salę bendruomenės nariai dėkoja V. Goštautienei, G. Chodosovskajai, V. Girštautienei, J. Bagdžiūnienei.
„Radviliškio krašto“ informacija
