Greitai bus 75-eri metai, kai kapituliavo Hitlerio kariuomenė. Kas laimėjo karą? Kada karas prasidėjo? Šie ir daugybė kitų klausimų, kurie neranda vieningo atsakymo skirtingose pasaulio valstybėse.
Štai Rusija Putino asmenyje ėmėsi įrodinėti, regis, visiškai beviltišką reikalą, kad Molotovo-Ribentropo paktas nėra Hitlerio ir Stalino susitarimas pradėti karą ir pasidalinti Lenkiją. Keista apie tai girdėti, ypač po to, kai Rusija po daugelio metų nuožmaus neigimo ir akivaizdžių dalykų falsifikavimo, pramanų skleidimo, galiausiai buvo priversta viešai prisipažinti nužudžiusi lenkų karininkus, karo belaisvius, iš viso per dvidešimt tūkstančių žmonių. Viešai ir aukščiausiu lygiu prisipažinti. Nors Rusija ir pati yra pasmerkusi Molotovo-Ribentropo paktą, bet pastaruoju metu imamasi revizuoti šį pakto vertinimą. Netgi pasigirsta balsų, kad Molotovo-Ribentropo paktas yra tuometės tarybinės diplomatijos triumfas.
Taigi, kodėl dabar toks priešgyniavimas dėl Molotovo-Ribentropo sutarties vertinimo?
Gal taip yra todėl, kad objektyvus sutarties ir jos sudarymo aplinkybių vertinimas sugriauna vieną pamatinį mitą. Tektų pripažinti, kad sutarties sudarymo metu Stalinas turėjo gerokai didesnes karines pajėgas už Hitlerį. Neturėdamas paramos kare prieš Lenkiją, Hitleris negalėjo pradėti karo. Hitleris prašė palaikymo ir sutiko su bet kuriomis „nuolaidomis“ Stalinui. Pradiniame siūlyme buvo prašoma Lietuvą, įskaitant Vilniaus kraštą, ir pusę Latvijos palikti Vokietijai. Sutartis pasirašyta sutarus neskaldyti Latvijos ir visą ją perleisti Stalinui. Nepaisant gausios vokiečių diasporos Latvijoje. Lietuva, pagal sutartį atiteko Hitleriui, kaip ir buvo prašoma pradedant derybas. Vilnius turėjo būti perduotas Lietuvai.
Vokietijai karas prieš Lenkiją buvo sunkus, bet pergalingas, ypač po to, kai prieš Lenkiją ėmėsi kariauti Rusija. Hitleris ir toliau darė nuolaidas Stalinui. Taip, 1939 m. rugsėjo pabaigoje, Hitleris atsisakė Lietuvos ir atidavė ją Stalinui.
Po pergalingų žygių Stalino, kaip stipresniojo šios „amžinos“ draugystės partnerio, apetitas pradėjo augti kaip ant mielių. Jis panoro visos ar didesnės dalies Rumunijos. Draugystė ir meilė tarp Rusijos ir Vokietijos, Stalino ir Hitlerio kurį laiką buvo nuoširdi visose srityse. Bent jau tuos beveik du metus, laikotarpiu nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio. Tiesa, į „meilės“ laikotarpio pabaigą abu diktatoriai ruošė slaptus planus kaip pirmam užpulti „amžiną“ draugą. Bet tai buvo labai slapti planai, viešai buvo meilė ir sutarimas.
Manau, sutarimas ir susižinojimas turėjo būti ir buvo dėl Lenkijos karininkų nužudymo.
Molotovo-Ribentropo paktas vertinant istoriniu požiūriu, nėra joks sovietinės diplomatijos laimėjimas, nors tai yra Kremliaus dabar įnirtingai ginamas mitas, bet yra katastrofa, pasmerkusi mirčiai milijonus. Paktas leido sustiprėti Vokietijai, Rusija liko be sąjungininkų, pralaimėjo karą Suomijai, leido Hitleriui turėti betarpišką sieną su Rusija. Hitleris puolė pirmas. Ir vos nelaimėjo.
Karą laimėjo Antihitlerinė koalicija, Anglija, Amerika ir Rusija. Bet Rusijoje labai norima monopolizuoti Antihitlerinės koalicijos pergalę. Regis, to Kremliui daugiausia reikia ne vien dėl norų pridengti praeities nusikaltimus. Labiausiai, žinoma, norima pateisinti šiandieninę politiką. Krymo okupaciją, „slaptą“ karą prieš Ukrainą, Sakartvelą. O atsakius į klausimą, kokios buvo ne mitinės (esą leido atidėti karo pradžią, leido sustiprėti kariuomenei ir karinei pramonei, nors po tokio „sustiprėjimo“ Rusijos karinė persvara tik sumenko ir t.t.) Molotovo-Ribentropo pakto pasekmės, o faktinės – prarasti sąjungininkai, sukurta tiesioginė siena su Vokietija, leista Hitleriui sumažinti karinį atsilikimą ir gauti naujus resursus karinei pramonei, pergalingą karo prieš Staliną pradžią, milijonus belaisvių… Nežiūrint to, kad karo pradžioje persvarą tankais, lėktuvais, kariuomenę skaičiais vis dar turėjo Rusija. O prieš sudarant sutartį, ši persvarą buvo dar didesnė Vokietijos nenaudai. Iš sutarties Hitleris gavo pergalingus karus prieš Lenkiją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją, sustiprėjusią nuo pergalių kariuomenę. O Stalinas? Padidino savo teritoriją, pradėjo trėmimus ir persekiojimus, faktiškai pralaimėjo karą Suomijai.
Ir tik Antihitlerinės koalicijos, milžiniškų žmonių nuostolių dėka sugebėjo atsilaikyti kare prieš Hitlerį … Ir galiausiai tapti vienu iš karą laimėjusių politikų.
Kaip rodo istorija, praeitis permąstoma, bet tikrai ne taip sparčiai kaip ji to verta. Molotovo-Ribentropo sutartis sulauks objektyvaus įvertinimo ir Rusijoje. Klausimas – kada?
Zenonas VAIGAUSKAS