Prieš pradėdamas pasakojimą, turiu padaryti mažą įžangą. Aš nesu joks anonimas ir savo pavardės neslėpsiu , rašysiu viską taip, kaip buvo. Kas patikės manim, tiems – ačiū. Kas pasijuoks – tegul. Aš kritikos nebijau, visi turime savo įsitikinimus ir mąstyseną. Todėl aš negaliu ir nenoriu įtikinėti žmonių, kaip jiems geriau, ar skiepytis, ar ne. Čia kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas.
O dabar pradėsiu savo istoriją, kuri prasidėjo 2021 metų kovo 30 dieną. Tada man Santaros klinikose Vilniuje buvo atlikta aortos vožtuvo keitimo operacija. Kartu dar įdėjo ir vieną šuntą. Operacija truko septynias valandas. Operavo labai puikus, patyręs savo srities specialistas, kardiochirurgas A.V. Visų vadinamas auksinių rankų meistru. Kadangi operacija daroma, atjungus kvėpavimą ir sustabdžius širdies darbą, viskas yra pajungiama prie dirbtinių aparatų. Per tą laiką, kol daroma operacija, atjungti plaučiai patys ,,užmiršta kvėpuoti“. Taip juokauja kardiochirurgai. Todėl tankiausiai pradeda kauptis krūtinės ląstoje skystis. Kad man irgi taip gali nutikti buvau informuotas.
Prieš išvažiuojant iš Santaros klinikų į reabilitacijos centrą, aš kardiochirurgui A.V parašiau padėką, už tai, kad jis man pratęsė galimybę dar kurį laiką pabūti čia ir pasidžiaugti gyvenimu. Besibaigiant reabilitacijos laikui, tikrai atsirado skysčių plaučiuose, kuriuos nutraukė vietoje. Parvažiavus į namus, po kokių dviejų mėnesių, pajutau tuos pačius, kaip ir pirmą kartą simptomus. Kadangi turėjau A.V kardiochirurgo telefono numerį ir buvau įspėtas, kad galiu kreiptis, jeigu reikės, paskambinau. Jis, išklausęs mane, nustatė atvykimo datą. Sutartą dieną ir valandą, pasidaręs Covid-19 testą, nuvažiavau pas jį į priėmimą. Atėjęs, pasisveikino ,,Labas“ ir nepaklausęs, kaip mano sveikata, kaip jaučiuosi po operacijos, išrėžė tiesiai šviesiai.
– Ar pasiskiepijai? Aš nustebęs leptelėjau, kad dar ne, nes norėjau su jumis pasikonsultuoti, galima man testuotis, ar ne ir išsakyti savo nuomonę. Štai ir prasidėjo tada visa tikroji istorija. Pradėjo ant manęs šaukti, kaip ant didžiausio nusikaltėlio, lyg būčiau likęs vienas neskiepytas Lietuvoje žmogus. Cituoju:
-Man nerūpi tavo nuomonė, pasilaikyk ją sau. Per tokius, kaip tu, mes gauname barti nuo Sveikatos apsaugos ministro. Kaip tave tokį šventa žemelė nešioja.
Buvo dar ir kitokių žodžių, kurių nenoriu cituoti. Po tokio priėmimo, aš pasijutau tarsi trenktas su kuoka per galvą. Tik, jam nustojus šaukti, išdrįsau paklausti:
-Ar mes nors vienas esame sudarę su Dievu sutartį, kurį jis pašauks pirmą: skiepytą ar neskiepytą? Atsakymo negavau. Tik piktai pasakė:
-Einam, nutrauksiu tą tavo skystį. Pasirodo, kad ir po gero specialisto dabar nešiojam kauke, gali slėptis visai kitas, nekorektiškas ir netaktiškas žmogus, kuris taip šaukdamas tikrai nieko nepasieks. Žmogus tada susidarys visiškai atvirkštinę nuomonę. Kas man ir nutiko. Ir, kol aš prisiminsiu tuos jo žodžius ir jo veido išraišką, su kokia panieka jie buvo ištarti, tikrai manęs niekas neprivers pasiskiepyti. Štai ir visa istorija, su šiokiu tokiu tęsiniu.
Rugsėjo mėnesį turėjau taloną Santaros klinikose pas kardiologę. Bet taip ir nebeteko nuvažiuoti. Gavau tokio turinio žinutę. ,,Jūsų vizitas pas kardiologą atšaukiamas“. Daugiau jokio paaiškinimo. Aš supratau, kad tokie, kaip aš, ten nepageidaujami. Esu didysis užkrato nešiotojas, kuris sėdėdamas namuose, vargu, ar gali ką nors užkrėsti. O pabaigai dar noriu paklausti, kuo skiriasi ekonomika nuo medicinos? Ogi niekuo. Turi ekonomą Sveikatos apsaugos ministrą ir statistiką, kuri yra skelbiama. Tik nežinia, ar ji teisinga.
Klemas Gelumbauskas