Šiaulių apygardos teisme po pertraukos toliau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Į posėdį susirinko visa „šaika“, kaip kaltinamuosius įvardino A. Čepononio advokatas A. Liutvinskas. Nors atrodė, kad kaltinamieji jau ankstesniuose posėdžiuose susitaikė su likimu, jog šią prioritetinę bylą teisėja E. Montvidienė nagrinėja pakankamai greitai, tačiau kaltinamasis A. Čepononis atėjo šlubuodamas. Demonstratyviai visiems rodydamas savo menamą ar tikrą sunegalavimą kojoje, iš pašaliečių daug paguodos jis nesulaukė. Akivaizdu, kad ateityje nusimato reikalinga ir būtina operacija.
Kaip žinia, įvairiausios ligos neaplenkia visų kaltinamųjų ir jų advokatų. O kai urmu teisiami beveik tuzinas Radviliškio konservatorių, nenuostabu, kad kaltinamųjų vis blogėjanti sveikatos būklė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo proceso trukme. Nors kai kuriems labai tinka kankinio aureolė, bet įprastai labai energingam Radviliškio rajono merui A. Čepononiui perdėtai dirbtinis šlubavimas pasirodė netinkamas kaip balnas ant kiaulės nugaros.
Teismas posėdžio pradžioje išsiaiškino, kad kaltinamasis R. Eigminas pasikeitė ligonio vaidmeniu su jį ginančia advokate S. Balčiūniene. Kad nepažeistų kaltinamojo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybų skyriaus specialisto R. Eigmino teisių, teismas negalėjo apklausti buvusios įmonės „Leo Statyba“ direktorės V. Adomaitienės. Be to, to prašė ir pats prokuroras. Prieš paleidžiant liudininkę iš posėdžių salės, teisėja ją iškamantinėjo apie artimiausios ateities planus. Kad ir vėl į šiltuosius kraštus „netikėtai“ neišskristų porai mėnesių.
Nebelikus galimybei apklausti paskutinės liudininkės, teismas garsino vieną po kito 33 tomuose esančius dokumentus. Teisėjai E. Montvidienei monotoniškai ir ramiai juos vardijant, neatlaikė vienas kaltinamųjų gynėjų – prisnūdo posėdžio metu. Suprantama, juk išvargęs, nes, kaip jis pats sakė, nusprendė dalyvauti posėdyje sirguliuodamas.
Garsinant dokumentus, A. Čepononio advokatui A. Liutvinskui labai rūpėjo teismo priimtos nutartys dėl leidimo klausytis kaltinamųjų pokalbių ir naudoti kitas operatyvines priemones. Taip pat jis garsiai stebėjosi, kad kaltinimą palaikantis prokuroras A. Mirnyj vos vienu nutarimu galėjo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės keturis asmenis, įskaitant ir liudininkės statusą turinčios buvusią įmonės „Leo Statyba“ direktorę V. Adomaitienę. Stebint iš šalies itin energingai dirbantį A. Čepononio gynėją, susidaro įspūdis, kad dabar bus tiesiog ieškoma pačių mažiausių procedūrinių pažeidimų. Tada būtų galima prašyti teismo nesiremti kai kuriais, neva galimai neteisėtu būdu, surinktais įrodymais. Kaip patarlėje. Skęstančiam ir šiaudas atrodo kaip išsigelbėjimas.
Pabaigus dokumentų garsinimą, teismas prašė pasisakyti šalių dėl kaltinamųjų apklausos eiliškumo. Prokuroras prašė laikytis kaltinamųjų pavardžių sąrašo, kuris yra išdėstytas kaltinamajame akte. Su jo nuomone sutiko visi kaltinamųjų gynėjai, išskyrus A. Čepononio. Kadangi Radviliškio rajono savivaldybės meras yra kaltinamajame akte įvardintas, advokato A. Liutvinsko žodžiais, kaip „visos šaikos pats pagrindinis veikėjas“, kuriam metami visi pagrindiniai kaltinimai, tai būtų gerai, jog jo ginamasis būtų apklaustas pirmas. Teismas ne tik nesutiko su tokia advokatų „gildijoje“ itin gerbiamo autoriteto nuomone, bet ir pataisė jį, kad teismui tai ne meras, o šioje byloje jis kaltinamasis Antanas Čepononis. Teisėja E. Montvidienė nebe pirmą kartą atmuša profesionaliai parengtas išankstinės įtaigos atakas. Jai bandoma parodyti, kad tiesiogiai išrinktas politikas nėra paprastas kaltinamasis, ir jei jis galėjo suklysti, tai ne dėl savo kaltės, o tik aplinkybių vedamas. Didžiai gerbiamas advokatas kaip koks pirmokėlis buvo nemokamai pamokytas, kad prieš įstatymą lygūs visi. Ir šiame procese kol kas ji mato tik kaltinamuosius, o ne merus, dainininkus ar kitokias įžymybes.
Teismui paskelbus pertrauką, pasirašyti, kad susipažino su kito posėdžio data, rikiavosi eilė kaip 1980 –aisiais prie mėsos. Garsiai kviečiami teismo posėdžių sekretorės vienas paskui kitą visi kaltinamieji, įskaitant ir šlubuojantįjį A. Čepononį, dėjo savo parašus. Kaip kažkada ant dokumentų, kuriais remiantis dabar prokuroras palaiko kaltinimus. Galbūt tas šlubavimas ir bus kito posėdžio neįvykimo priežastis, o gal ir „būtina“ ir „suplanuota“ operacija prisidės. Tai parodys tik laikas. Po posėdžio kaltinamieji ir jų gynėjai labai nenoriai skirstėsi iš salės. Atrodė, kad ilgai nesimatę draugai susitiko ir nežino, kada vėl susitiks. Nors kitas posėdis numatytas tai ne už kalnų, o paskutinę vasario mėnesio dieną.
