Feljetonas
Rugsėjo 8 dieną. Lietuvos Landšafto terapijos ir rekreacijos centre, vyko rinkiminis-ataskaitinis susirinkimas. Iš visos Lietuvos į Monciškes suvažiavome virš šimto aktyvių asociacijos narių. Partinių ir nepartinių. Tiek kiek reikia kvorumui ir dar šiek tiek su uodegyte… Susirinkome, išklausėme ataskaitą, išrinkome dar vieną (trūkstamą) narį. Liko pats maloniausias epizodas-siurprizas – desertui. Susitikimas su gerbiamu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.
Tokia pagarba ir dėmesiu sėdintieji invalidų vežimėliuose – nelepinami. Susitikimai su aukštais valstybės pareigūnais, mums patogioje aplinkoje, atsitinka ne kiekvieną dieną. Prieš rinkimus, arba per politinę apokalipsę. Tikėtis, kad pasėdėję su aukščiausia valdžia už vieno stalo. Pakvėpavę tuo pačiu pajūrio oru, staiga stebuklingai išgysime – vilties žinoma neturėjau. Tačiau, kaip tikras paraplegikas veteranas: iškankintas daktarų nusikalstamo komercinio dėmesnio, teismuose teisingumo nebuvimo, karštų saulės spindulių ir pušimis kvepiančio oro. Malonumo, išsiklausyti atsakingo asmens pasisakymo, neatsisakiau.
Apie valstybinę ir privačią mediciną. Apie numatomus ir jau vykdomus projektus. Apie rajonų savivaldybėse nepanaudotų neįgaliesiems skirtų lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį, o administracijų reikmėms. Apie aktualų kompensacinės technikos įsigijimą ir remontą. Apie kitų ES šalių patirtį ir situaciją sprendžiant neįgaliųjų problemas. Buvo diskutuota net apie ateityje numatomą organizuoti neįgaliojo krepšelį (kaip mokinio) kuris „vaikščios“ paskui kiekvieną pacientą. Šeštadienio popietę, tarp premjero ir neįgaliukų vykęs dialogas, buvo neįpareigojančiai konstruktyvus.
Daug gražių žodžių apie valstybės deficitinio biudžeto lėšas eikvojančius projektus. Apie mediciną: valstybinę ir privačią. Apie (netolimoje ateityje) leidimą pacientui pasirinkti: gydytis (kaip Amerikoje) su priemoka už teikiamas paslaugas, ar be jos. (Į ausį pašnibždėsiu, kad beveik kiekvienas pacientas, nelegaliai ir neoficialiai, tokias priemokas daktarams jau seniai moka). Tačiau, apie svarbiausią povandeninių akmenų faktorių – teikiamų paslaugų kokybę, kontrolę ir garantą – nei žodžio! O be tų dviejų, žmogaus sveikatai būtinų kertinių uolų – visos programos ir projektuojami projektai, skirti ne galutiniam rezultatui, atsiprašau… pono S. Skvernelio – yra niekiniai kvadratu. Kai valstybė skiria lėšas ir iš daktaro nereikalauja atsakyti už galutinį savo veiklos rezultatą – nei valstybei, nei mažam sraigteliui (piliečiui) – jokios naudos. „Navaras tik aibalitui“ ir jo komandai. Štai jums ir tikrasis, liaudžiai neskanios dabartinės politikos veidas. Savo kailiu patyriau nekontroliuojamos medicinos teikiamų paslaugų kokybę. Lengviau užlenkti ieškovą negu nubausti atsakovą. Kol sveikatos apsaugos sistemoje (taip kaip dabar) nebus kontrolės ir gydymo siekiant galutinio rezultato, išgydomi bus tik gydytojų pasirinkti, o gal iš aukščiau jiems nurodyti pacientai?.. Visi kiti bus tik finansinio melžimo veršiai, arba savo organų donorai. Komercija komercijai, bet teisiškai nekontroliuojamas intensyvus žmonių luošinimas, toliau gimdo „virtuvinį“ nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą valdžia.
Trumpas, tautiečiams naudingas pavyzdys: VšĮ KUL planinę kelio sąnario endoprotezavimo operaciją patyriau kovo 12 dieną. Pagal sąskaitą faktūrą. Pagal perėmimo-perdavimo aktą (prisegtus neperspektyvioje byloje). VARDINIS, ligonių kasų apmokėtas endoprotezas, gydymo įstaigą pasiekė tik kovo 17 dieną. Atviras klausimas ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui (Patikrinimui, arba kaip sako sveiką humorą suprantantys rusai: „Проверка на вшивость“ – „Ką didysis chirurgas-kombinatorius man įdėjo operacijos metu?!“) Byla vilkinama apeliaciniame teisme. Suprantu ir daktarą, ir teisėją, kuri teismo salėje, posėdžio metu, stebint Lietuvos žmonių teisių stebėtojų sąjungos nariams, jokiais aktais reikiamai neįforminusi, paslėpė pagrindinį daiktinį nusikaltimo įrodymą… Kol medicinai ir teisėsaugai, einančiose petys petin, bus leidžiama vykdyti genocidą piliečių atžvilgiu – kokia tų „nuostabiųjų“ projektų naudingumo vertė? Visi fiktyvūs projektai ir toliau bus tik operacijos dėl operacijų ir dėl pinigų plovimo, o ne dėl galutinio teigiamo rezultato. Vieniems pacientams bus dedami tikri endoprotezai, o kiti gaus tik endoprotezų viziją. Kur ubagas dėsies? Privalai kęsti valdžią, toleruojančią tokius drastiškus žmonių naikinimo metodus. Norisi tikėti (kol tikėjimas visiškai neužrūdijo), kad ledas pajudės.
Pagarbiai… A.Stugys
