Kaip į istorijos paraštes nuėję komunizmo tėvai, taip ir esamas bei buvę Radviliškio rajono merai niekaip nesugeba pastatyti ir pabaigti „šlovę“ nešančio amžiaus projekto, kuris netgi buvo įvardintas kaip „amžiaus afera“. Garsusis Radviliškio vagonas-restoranas siurbia į save šimtus tūkstančių eurų, tačiau vietoje kultūrinio ar paprasčiausiai rekreacinio objekto Radviliškiečiai mato tik pūvantį nenaudojamą geležinkelio vagoną-restoraną ir nykiai bei be jokios vizijos išklotas auksinėmis pramintas šaligatvio trinkeles. Kiek Radviliškio rajono mokesčių mokėtojų pinigų jau išsiurbė šis utopinis projektas? Ir kas vyks dabar tuščiame stovinčiame geležinkelio vagone-restorane?
373 tūkstančiai eurų už tuščią vagoną ir pievą su stogine bei trinkelėmis išklotais takeliais
Vagono-restorano projektas drąsiai galės pretenduoti į Radviliškio miesto penkmečio statybų plano lyderio statusą. Kaip įvardijo dabartinis Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis, Vagono-restorano įrengimo projektavimo darbai pradėti dar 2020 metais, kuomet meru buvo konservatorius Antanas Čepononis. Tuometinio mero administracija svajojo plačiai – siekta ne tik atidaryti vagoną-restoraną, bet aikštėje pastatyti ir obeliską. Prie A. Čepononio administracijos pradėti aikštės projektavimo darbai, kurių kaina net ir be obelisko ir atminimo siluetų planuota turėjo siekti netgi pusę milijono eurų. Toliau vagono-restorano ir jo aikštės projekto vykdymo darbus perėmė „žaliųjų“ partijos atstovo, mero Vytauto Simelio vadovaujama administracija, kuomet administracijos direktorės pareigas ėjo konservatorė Jolanta Margaitienė. O aištės įrengimo darbus tęsė jau antrus metus pareigas einantis meras Kazimieras Račkauskis. Įvykdžius projekto konkursą, jame pasirodė tik vienas dalyvis, šios įmonės pavadinimo mero Kazimiero Račkauskio atstovas nepateikė. Aikštės, kurioje yra tik rinkelių takeliai ir stoginė prie vagono-restorano, įrengimo darbus atlikusi įmonė sutiko atlikti už – 373 000 eurų sumą, o šiai dienai, pasak mero, darbų atlikta už 300 209,31 eurų. Kas už tai padaryta? Beje, komiteto posėdžių metu Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius dėl itin didelių kainų šiuos išlaidavimus ne kartą įvardino kaip dar vieną aferą. Tuo metu savivaldybės kontrolės komitetui vadovavo tas pats meras Kazimieras Račkauskis, kuris galimą pinigų švaistymo net nepradėjo tirti, nors raginimų būta. Kaip sakoma liaudyje – varnas varnui akies nekerta.
Pamiršo ar nesugebėjo įgyvendinti obelisko idėjos
Pagal pirminę projekto idėją esminis aikštės akcentas turėjo būti obeliskas su įamžinimo lentelėmis. Tokiu būdu aikštei būtų suteikiamas istorinis ir moralinis svoris. Nepaisant to, keičiantis valdžioms ir bėgant metams, obelisko atsisakyta, nes už projekto tęstinumą atsakingi valdininkai pamiršo arba tiesiog taip ir nesugebėjo išmąstyti, kas ir kodėl turėtų būti įamžintas obeliske. Toks valdininkų negebėjimas kurti ilgalaikės ir prasmingos miesto istorijos įamžinamo vizijos geriausiai atskleidžia jų nekompetenciją arba nenorą rūpintis miesto istoriniu paveldu. Be to, kone vieninteliam netgi paprasčiausio miesto muziejaus neturinčiam Radviliškiui kultūros ir istorijos įprasminimo akcentas, aikštėje turėjęs būti obeliskas, yra itin svarbus. Negana to, kaip vagonas-restoranas be jokio aikštės kultūrinio ir istorinio įprasminimo derės su šalia esančiu tremtinių vagonu? Šį klausimą uždavėme ir dabartiniam rajono merui, Kazimierui Račkausiui, kuris projektą, įvardintą kaip galimą aferą, tęsė. Į šį klausimą meras nesugebėjo atsakyti.
Geros idėjos prastos, nes jas pasiūlė ne savi?
Dar prieš vagono-restorano ir jo aikštės projektui nusiritant tik iki maitinimo vietos statusą turinčio objekto, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius buvo teikęs siūlymą Laisvės alėjos gatvėje įrengti „Muziejų gatvę“, o šioje aikštėje, pagal jo projektą, turėjo būti įkurdintas sunkiosios geležinkelio technikos ekspozicija. Tokiu būdu aikštė būtų praturtinta istoriniais eksponatais, kurie galėjo tapti edukacijų vieta ir turistų traukos objektu. Paklausėme ir mero Kazimiero Račkauskio, kodėl jo vadovaujama valdančioji koalicija nepasinaudojo frakcijos lyderio G. Lipnevičiaus siūlymu. Iš mero sulaukėme gan arogantiško atsakymo, pasak kurio jis nieko nežino, o G. Lipnevičiaus siūlymų ir darbų nekomentuos, nes turi svarbesnių darbų. Kodėl prasmingas šimtatūkstantinės aikštės istorinis įprasminimas nėra merui svarbus darbas, suprasti sunku.
Vietoje kultūrinės ir istorinės erdvės sukurtas tik restoranas?
Kaip jau buvo minėta, paskutinis prie šio projekto dirbęs meras yra Kazimieras Račkauskis. Mero klausėme ir kokių planų jis pats turi aikštės įveiklinimui. Meras tiesiog paminėjo, kad šiuo metu yra pradėtas ruošti konkursas dėl viešojo maitinimo tiekėjo sutarties sudarymo. Taigi tiek vilčių kėlęs kultūrinis ir istorinis projektas, Radviliškio rajono savivaldybės gyventojams kainavęs kone 400 tūkst. eurų, taps ne istorijos įprasminimo vieta, o paprasčiausia vieta pavalgyti ar išgerti? Ir ar toks darinys tinka šalia tremtinių vagono? Lieka tik tikėtis, kad konkurso nelaimės greito maisto užkandinė, nes tuomet šimtatūkstantinis projektas prie memorialo tremtiniams taps prašmatniausiu Lietuvoje kebabų kiosku. Meras K. Račkauskis dar paminėjo, kad už vagono-restorano įveiklinimą atsakomybę permetė Radviliškio kultūros centrui, tačiau kokią įtaką centras galės padaryti privatiems vagono-restorano nuomininkams, kieka klausimas. Apie beveik 400 tūkst. kainavusią mero K. Račkauskio tęsiamą ir vykdoma galimą aferą, informuosime ir kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.
Gertrūda Vileikienė
