Ši istorija nebus pagražinta, kaip to labai norėtų Radviliškio rajono vadovai. Taip pat ji nebus labai maloni ir „Raseinių statyba“ vadovams ar valdininkams, dirbusiems su šiuo projektu. Bet kokiu atveju, ją vis tiek norisi paviešinti, kadangi labiausiai „susitepę“ kaltina kitus pagalių kaišiojimu į ratus.
Baseino statybos priešistorė
Baseinas kaip laisvalaikio praleidimo forma yra itin naudingas. Jei, žinoma, kainos plačiajai visuomenei ne tik yra prieinamos veiksmažodžio „eiti“ tiesiogine prasme. Taip pat labai nesigilinsime, kieno iš tikrųjų idėja pastatyti baseiną, nes juk pats projektas yra dar 2007 metų. Kaip žinia, tuo metu merus rinkdavo Tarybos, o juo ne pirmą kartą tapo A. Čepononis. Po to vietinio laikraščio žurnalistai nepatingėjo ir, apvažinėję visą Lietuvą, aprašė jo turėtus turtus. Daug kam iškilo klausimas, kaip mažo kaimo mokyklos direktoriaus, o vėliau ir rajono Švietimo skyriaus vedėjo pareigas ėjęs A. Čepononis iš valdininko algos galėjo užgyventi tuos turtus. Tačiau ši istorija ne apie Antano asmeninę laimę, o jo indėlį į naujausio Lietuvoje baseino statybą.
Projektas dulkėjo 10 metų
Kai prieš dešimt metų, 2007 m., baseino projektą parengė, buvo pasirašyta pati didžiausia viešųjų pirkimų sutartis Radviliškio rajono istorijoje. Baseiną buvo pasiruošę statyti statybininkai iš UAB „LitCon“ už įspūdingą 4,865 milijonų eurų sumą – juk jie laimėjo viešojo pirkimo konkursą. Tuo metu litais tai buvo daugiau nei 17 milijonų. Kad ir kaip gaila, bet Radviliškio rajono valdininkai negavo paramos iš Vyriausybės. Nenuostabu, juk prasidėjo krizė, tad konservatorių valdoma Vyriausybė nelabai galėjo padėti. O gal pačiame Vilniuje kuriam nors pasirodė, kad suma neadekvati ar net apetitas nebevaldomas… Kaip ten bebūtų, vis tik pirmasis kontraktas nei statybininkams, nei valdininkams nepavyko. Prisvilo kaip ir pirmas blynas.
Meras projektą „ištraukė“ iš stalčiaus
Keletui metų visa tai nurimo ir procesas tiesiog sustojo. Reikia pažymėti, kad 2011 metų pabaigoje, prieš pat šventas Kalėdas ir Naujuosius metus, Radviliškio rajono savivaldybės meras A. Čepononis buvo STT agentų uždarytas visam mėnesiui į tardymo izoliatorių. Nežinia, kiek tam turėjo įtakos, kad sūnui sumokėjus užstatą ir išlaisvinus tėvą iš izoliatoriaus bei jam nebegrįžus į mero postą Taryboje, tačiau vis tik baseino idėja tyliai tyliai buvo ir toliau laikoma stalčiuje. Iki pat 2015 m. vietos savivaldos rinkimų.
Iš karto po to, kai 2015 m. savivaldos rinkimuose meru išrinktas buvo Antanas Čepononis, baseino projektas, kaip ir Aušros aikštės rekonstrukcijos, buvo akimirksniu ištrauktas iš stalčiaus. Nubraukę kelių metų dulkes nuo projekto ir visai nesigilindami, kad jis nebeatitiko realijų, vietos politikai pradėjo spausti Vilnių dėl finansinės pagalbos baseino statybai. Beveik kiekvienas džiaugėsi, kad meras rūpinasi idėjos įgyvendinimu ir rajono žmonių sveikata. Kol neišlindo yla iš maišo, kodėl jis toks suinteresuotas…
Naujas viešasis pirkimas – naujas laimėtojas
Antrą kartą organizuotą 2015 metais viešąjį pirkimą pastatyti baseiną laimėjo jau nebe „LitCon“, nors ir dalyvavo, o „Raseinių statyba“. Smagu, kad bent jau 2015 m. balandžio 27 d. sutarties kaina buvo mažesnė daugiau nei vienu milijonu eurų nei pirmąjį kartą, „vos“ 3,460 milijono eurų. Nepatenkinti tokiais rezultatais, „LitCon“ pasiskundė teismui. Šiaulių apygardos teismas nenutraukė sutarties, tačiau perkančiajai organizacijai, tai yra J. Margaitienės vadovaujamai administracijai, skyrė 1000 eurų baudą. Už tai, kad netinkamai įrašė viešojo pirkimo sąlygas. Bet ar meras, kuris žadėjo bausti, jei teismas nustatys kaltuosius, stengėsi išieškoti padarytą žalą? Ne, nes juk žala padaryta rajono biudžetui, o ne jam asmeniškai. Tad jis nesivargino. Jis ir toliau „galvojo“ apie rajono gyventojus ir jų gerovę. Tad 2015 m. spalį „gimė“ dar viena sutartis.
Šios sutarties vertė pačiam objektui tokia nereikšminga, vargani 125 tūkstančiai eurų, tad stebuklas, jog valdininkai apskritai tai nusprendė įforminti ir paviešinti. Tiesa, juos tai daryti įpareigojo įstatymas. Bet paviešinus sutartį prasidėjo nesklandumai. Meras ir kompanija tai įvardino kaip pagalių kaišiojimą į ratus, nors keista, kodėl negalėjo būti originalesni ir sakyti, jog tai pagalių kaišiojimas į propelerį. Vis tik būtų arčiau tiesos arba vandens. Prispausti įkyruolio, kurį išvadino skundiku ir dar pravardes įvairias dalino jam nemokamai bei užsiundė interneto trolius, valdininkai ir politikai, išsigandę galimo STT agentų netikėto vizito, staiga nutraukė tą papildomų darbų sutartį. Juk nenorėjo niekas prisiminti tų 2011 metų pabaigos įvykių ir atsidurti belangėje. Vieno skyriaus vedėjas jau buvo net pasiruošęs atgailauti ir duoną džiovinti pradėjo, bet … neprireikė. Išsisuko pasakydami, kad apsiskaičiavo ir ne tokius matavimo vienetus pateikė. Prokurorai tikriausiai tuo nepatikėjo, tačiau įrodymų jiems pritrūko, tad jie tikisi, jog kurį kartą tai darė, darys ir antrą ar trečią, o tada jie, teisėsauga, atliks savo darbą iki galo. Gaila, kad ryžto prokurorai čia parodė per mažai, bet kad baimės įvarė ne vienam, buvo akivaizdu.
Sutartis įvertinta prokurorų prašymu
Tačiau „sąžininguolį“ vaidinančiam merui Antanui Čepononiui ir jo direktorytei, kaip jis ją vis vadina, Jolantai Margaitienei, dar žinomai „Moters Saulės“ pseudonimu, gerą antausį skėlė Viešųjų pirkimų tarnyba. Prokurorų prašymu, ji įvertino abi sutartis: tiek pagrindinę, tiek papildomų darbų. Ir pasakė, kad abi viešųjų pirkimų sutartys sudarytos pažeidus Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytą SKAIDRUMO principą. Be to, specialistų pasamdytas statybų ekspertas negalėjo nustatyti, ar tikrai baseino statybvietėje buvo papildomai atvežta daugiau kaip 3 tūkstančiai kubų smėlio ir žvyro. Sąžiningi ir dori vien tik tokią išvadą išgirdę būtų įsižeidę, o čia Radviliškio politikams, jei negresia kalėjimo gultai ar bent jau teismo suolas, tai … tiesiog pamiršo. Juk skalambijo visais varpais, kad baseiną ant pelkės stato, kur kastuvą įbedus vanduo kaip kokia nafta Artimuosiuose Rytuose didžiausiu fontanu ištrykšta. Ir nuskubėjo kitų naujų sutarčių sudarinėti…
Įkyruoliai kaišiojo pagalius į ratus…
Sugalvoję jau nuo pat baseino statybos pradžios, kad tai nebus vien tik sportinio tipo baseinas, o ir taip garsiai įvardijami SPA malonumai, rajono politikai stengėsi ir kitiems apsukti „galvas“. Tik problemėlė viena. Visus papildomus darbus turėjo finansuoti pati savivaldybė. Iš rajono biudžeto. O tam jau buvo „atseikėta“ lygiai pusė milijono eurų. Tačiau pagalius į ratus jiems vis kaišiojo ir kaišiojo. Tad apmulkinant įkyruolius, reikėjo pasitelkti ir savų, naudingų „idiotų“. Komitetų pirmininkai tokioms rolėms – pats tinkamiausias variantas. O jei dar ir iš investicijų ir kaimo reikalų, tai visai idealu. Tad kai tik atėjo 2016 m. pavasarį statybininkai su pasiūlymais papildomiems darbams, nesigilino politikai, kad dalis darbų jau atlikta. Trinkelės jau sudėtos, nors prašoma papildomai šimtų tūkstančių smėlio – žvyro sluoksniui. Beveik pusantro metro gylio, kaip autostradoje sunkiasvorėms autotransporto priemonėms. Bet įkyruoliai nenuoramos ir tai stebėjo. Negana to, dar ir filmavo, nes negali žinoti – dings įrodymai. Tad nepraslydo nei meras, nei kiti su tokiu absurdišku pasiūlymu. Teko organizuoti dar vieną viešąjį pirkimą.
Papildomi darbai SPA malonumams
Praėjus vasariškai 2016 m. nuotaikai, administracija parengė viešojo pirkimo dokumentus ir paskelbė konkursą dar vieniems papildomiems darbams atlikti, kad miestiečiai galėtų papildomai džiaugtis SPA malonumais. Bent jau po 5 valandos vakaro. Bet įvyko neplanuotas nutikimas. Ne tik laimėjo ne tas, kuris tikriausiai buvo numatytas ir pasiūlęs vos 3 tūkstančiais mažiau nei valdininkų suplanuotas pusę milijono eurų, bet kitas. Ir tas kitas teigė galįs darbus atlikti net 55 tūkstančiais eurų pigiau. Bet kuris iš širdies sąžiningas meras būtų iš karto iš džiaugsmo plojęs rankomis, nes ką gali atvira konkurencija padaryti prieš neskelbiamas derybas, apie kurias plačioji visuomenė sužino tik post factum. Tačiau ne Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Ar nuo tos žinios, ar dėl teismų posėdžių lankymo, tačiau pradėjo streikuoti jo „silpna“ širdis. O teismų bylų maratonas ir neva „Raseinių statyba“ direktorių S. Bekampį juristu padarė.
Įsisuko teismų karuselė
Kadangi valdininkai daugiausiai dėl pašalinių „akių“ mokėti nenorėjo, tai S. Bekampis nusprendė paduoti į teismą. Bet ne dėl akių ir prisiteisti 75 tūkstančius eurų už padarytus darbus. Tiesa, jei atkreipėte dėmesį, sutartis, kurią nutraukė pati direktorytė Jolantėlė, buvo 125 tūkstančių vertės. Teismas nesigilino, o administracijos juristas A. Matuzevičius kaip ir nematė ypatingo reikalo labai ginti savivaldybės interesų, juk galėjo tik užduotį vykdyti „iš viršaus“, tad buvo priteista iš rajono biudžeto beveik 100 tūkstančių eurų statybininkams iš Raseinių. O 25 tūkstančių eurų didesnė suma atsirado, nes ir nepriteistą PVM sumą valdininkai „geranoriškai“ sumanė sumokėti net neprašomi, bei advokato paslaugėlėms apmokėti. Kaltų, meras tarp savųjų, ir vėl neieškojo. O kam? Geriau savi partijos biudžetą papildys iš savų algų nei valstybės.
Nenurimo šį kartą ne įkyruolis, o pats „Raseinių statyba“ direktorius S. Bekampis. Ir pradėjo padavinėti visus į teismą. Dėl akių ar ne, bet ne vieną ieškinį suraitė su advokato pagalba. Radviliškio valdininkus už tai, kad neatskleidė, kodėl jo partneris baseino statyboje „Orestinos montažas“ pasiūlė mažesnę kainą, o jis labai norėjo pamatyti visas sąlygas. Ar atsitiktinai, ar ne, bet paskutinėje vietoje atsidūrusi S. Bekampio vadovaujama „Raseinių statyba“ buvo pakviesta derėtis. Aišku, neskelbiamų derybų būdu. Ir nuderėjo meras ar kas nors iš jo komandos varganus 7 tūkstančius. Ne nuo 445 tūkstančių, o nuo 497 tūkstančių eurus sumos. Tos pačios, kurią siūlė statantieji baseiną. Sako, jis atstovavo viešą interesą, tik tada klausimas, kodėl pralaimint S. Bekampio įmonei bylą po bylos teismuose, sukertama rankomis su tais pačiais? Nejaugi 50 tūkstančių eurų tokia nereikšminga suma rajonui ar net pačiam merui. Juk tai jo vienerių metų atlyginimas.
Teismai „nustekeno“ rajono iždą
Tad po keturių teismų iš eilės, rajono iždas suplonėjo keliolika tūkstančių eurų suma, nes reikėjo apmokėti advokatams ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Bet ar tai svarbu? Meras tiesiog degė pykčiu, kad negalėjo vasarą pasidemonstruoti baseino atidarymo švente per Radviliškio 450 gimtadienį. Tokios progos nenorėjo jis praleisti – tiek televizijos suvažiavo su kameromis ir panašiai, tačiau… Todėl sukandęs dantis ir toliau kaltino tuos nelemtus pagalius. Ne save, ne prastai dirbančią komandą ar jos specialistus, bet pagalius. Kad ir kaip ten būtų, pastatė baseiną 2017 m. pabaigoje. Nors pagal sutartį, statyba galėjo būti vykdoma iki 2018 m. pavasario pradžios. Pats S. Bekampis ne kartą ir ne du sakė, jog baseiną būtų tikrai greitai pastatę, jei ir patys politikai nebūtų užsukę „pageidavimų koncerto“.
Tad tikroji baseino kaina ne 4,057 milijono eurų, o tikrai didesnė, nes vien tik advokatams sumokėta iš rajono biudžeto tūkstančiai eurų. Taigi, tokia ta nepagražinta Radviliškio miesto baseino istorija.
Marius Aleksiūnas