Sausio 17 dieną įvyko trečias rajono valdininkų, kaltinamų korupciniais nusikaltimais, teismo posėdis šį mėnesį. Į teismo posėdį atvyko visi devyni kaltinamieji, įskaitant ir Radviliškio rajono merą A. Čepononį. Kaltinamiesiems labai vangiai renkantis į teismo posėdžių salę, galima buvo tikėtis, kad pavėlavęs kurio nors vieno advokatas pareikš, jog jo klientas „susirgo“ ar dėl kitų priežasčių nedalyvaus posėdyje. Tačiau siurprizo nepateikė nei vienas, ir 15 minučių vėluodamas teismas pradėjo bylos nagrinėjimą.
Posėdyje buvo perklausomi vaizdo įrašai, nufilmuoti mero kabinete ir susiję su Radviliškio miesto parke esančio Latvių kultūros centro rekonstrukcijos projekto įgyvendinimu. 2011 metais meras A. Čepononis su tuometiniu tarybos nariu A. Juodžiu aptarinėja šimtatūkstantines sumas bei jų „įsisavinimą“ net nesibodėdami kitų asmenų sumenkinimo. Kalbai pakrypus apie tai, kad techninę priežiūrą atliekantis ir dabar kartu kaltinamųjų suole sėdintis K. Čiūdaras nepasirašo ant 60 tūkstančių „papildomų reikalingų“ darbų sąmatos, įraše girdima, kaip tuometinis „Caras“ tiesiai šviesiai sako: „Jis tik mažytis sraigtelis visame tame!“ Nes K. Čiūdaras patvirtina tik „niekingus“ 19 tūkstančių iš paprašytų 60 tūkstančių.
Du kaltinamieji, 2011 metais mero pareigas ėjęs A. Čepononis ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ėjęs administracijos direktorius E. Pranevičius, net akivaizdžiai išreikšdami žinojimą, kad elgiasi galimai neteisėtai, vis tiek nusprendžia „pervedinėti“ lėšas. Nors ne tik jie, bet ir visi kiti kaltinamieji žino, kad ir pats projektas prastai parengtas, ir projekto rangovas „Leo statyba“ nekompetentingas jį įgyvendinti, ir pasamdyti darbuotojai neturi įgūdžių profesionaliai atlikti statybos darbus. Kaltinamasis A. Juodis, vienas iš „Leo statyba“ akcininkų, girdimame įraše sako, kad už pateiktą projekto sąmatą visų darbų padaryti neįmanoma. Todėl atsiranda projekto „papildomo“ finansavimo būtinybė. „Papildomų darbų“ schema aiški. Į kaltinamojo A. Čepononio klausimą, kaip prirašyti papildomus darbus, kitas kaltinamasis pateikia pasiūlymus, pvz.: dėl „papildomo“ hidroizoliacijos įrengimo ir jo apmokėjimo. Nors niekas realiai net nesiruošė tų darbų atlikti, tik pervesti atitinkamas sumas. Kadangi niekas negalės žinoti, ar ten yra hidroizoliacija, ar ji buvo būtina, nes tai paslėpti darbai, todėl didžiausia problema – tai kurį laiką išlaikyti paslaptyje. Jie net nesislepia, kad teks rizikuoti. Akivaizdu, kad rizika nepasiteisino.
Ta rizika nepasiteisino, nes įskundė ne pašalinis, o „buvęs“ saviškis. Buvusios Tarybos narės L. Šlamienės veiksmus prieš juos kaltinamieji įvardino kaip „pilietinį karą“ Radviliškyje ir kurio atnaujinti nevertėtų. Kaltinamojo A. Čepononio ir kitų lūpose nuolat vartojamos sąvokos ir terminologiją artima Italijos mafijos karteliui arba Rusijos kalėjimo gaujai. Į savųjų tarpą negalima įsileisti „svetimų“, kol jie neužsitikrina pasitikėjimo. Pokalbiuose netgi diskutuojama, kad per „klaidą“ į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją buvo priimtas dirbti nepartinis, todėl duodama komanda jį „nukišti“ arba „nustumti“ į pakraštį, kad kuo mažiau žinotų. Netgi minimas V. Januševičiaus vardas, kuris tą klaidą padarė, kadangi tuo metu jis dirbo administracijos direktoriumi. Dar didesnė bėda atsirado, kai specialistas „patapo“ socdemu!!! Pasirodo, kad tokio psichologinio spaudimo „ne saviems“ iš A. Čepononio galėjo pasimokyti ir demokratu apsimetantis Š. Korėjos diktatorius Kim Džongunas.
Nenuostabu, kad pašalinių, su byla tiesiogiai nesusijusių bei kitokį A. Čepononio „veidą“ parodančių detalių atskleidimas viešame teismo posėdyje sukėlė sąmyšį tarp kaltinamųjų. Tai ypač pakenktų ilgai ir sumaniai viešojoje erdvėje formuotam visada „teisingo“, niekada „neklystančio“, visais „besirūpinančio“ ir nei vieno „nepamirštančio“ mero A. Čepononio įvaizdžiui. Advokatų ir kaltinamųjų priekaištai buvo atmesti, nes, teismo nuomone, būtent A. Čepononio advokatas A. Liutvinskas to pareikalavo nenurodydamas konkretaus laiko įrašuose. Pabaigus perklausyti paprašytų vaizdo įrašų, teisėja E. Montvidienė perėjo prie kito epizodo, Šiaulėnų bažnyčios rekonstrukcijos projekto, dokumentų vardijimo.
Posėdžiui baigiantis, teismas išklausė prokuroro A. Mirnyj, paties mero A. Čepononio bei jo advokato A. Liutvinsko nuomonių dėl tolimesnės kardomosios priemonės taikymo, tai yra, ar palikti nušalinimą nuo tarybos nario pareigų, ar nebe. Pakankamai iškalbingas meras tesugebėjo tik kažką pamurmuliuoti po nosimi apie prokuroro nuomonę, o ji buvo tokia, kad ir toliau palikti merą A. Čepononį nušalintą nuo tarybos nario pareigų. Tuo tarpu jo gynėjas A. Liutvinskas mano, kad jo ginamasis vis tik yra meras, ir jo darbas tapo pernelyg lengvu pasivaikščiojimu. O tarybos nario darbas sunkus, reiktų duoti jo ginamajam „pavargti“ dirbant su kitais tarybos nariais. Netgi buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, dabar bylos vieno kaltinamųjų advokatas A. Kliunka stojo į mero „pusę“, nes, jo manymu, buvo pažeistas ne tik proporcingumo principas, bet net nebuvo išdėstyti prokuroro motyvai, kodėl A. Čepononis turi būti nušalintas nuo pareigų vykdymo. Už tokią netikėtą „pagalbą“ A. Čepononis prieš pasirašydamas susipažinimą dėl kito posėdžio datos, paspaudė savo naujajam geradariui ranką.
Teisėja E. Montvidienė leido Radviliškio rajono merui A. Čepononiui išvykti trims dienoms sausio mėnesio pabaigoje. Praeitų metų Tarybos posėdyje nepartinis, bet pagal konservatorių sąrašą išrinktas tarybos nerys V. Smalinskas klausė nuteistojo J. Varkulevičiaus, kaip jis įsivaizduoja darbą gimnazijoje, kai reikėtų nuolat teismo atsiklausti dėl leidimo išvykti. Ar dabar per tarybos posėdį to paklaus rajono mero A. Čepononio? Teismas kardomosios priemonės tolimesnio procesinių prievartos priemonių naudojimą išspręs sausio 23 dieną atskira nutartimi, po kurios gal net nebereikės tokių klausimų uždavinėti.
Tačiau didžiausią siurprizą A. Čepononio advokatas A. Liutvinskas pateikė posėdžio pabaigoje, kai teismo paprašė, kad pateiktų susipažinimui įslaptintą medžiagą. Ja remiantis buvo priimtas teismo apygardos teisėjo sprendimas leisti STT legaliai rinkti įrodymus kriminalinės žvalgybos metodais ir būdais. Tai kvestionuodamas, advokatas bando parodyti, kad „viena bobutė pasakė“ principas neturėjo būti pakankamas faktinis pagrindas STT apskritai pradėti tyrimą. Ir tuo labiau, jog prokuratūrai žinant, kad vykdoma nusikalstama veika, ją užkardyti, o ne tyliai klausantis rinkti įrodymus prieš jo klientą.
Kol kas teismas atšaukė tris iš savo darbotvarkėje numatytų posėdžių dėl tam tikrų priežasčių. Kadangi viena liudytoja, buvusi „Leo statyba“ direktorė, konservatorių partijai priklausanti V. Adomaitienė išvykusi į Braziliją iki vasario 14 dienos, kitas teismo posėdis įvyks vasario 20 dieną, kuriame bus nagrinėjamas su Šaukoto bažnyčios rekonstrukcija susijęs baudžiamosios bylos epizodas.
Marius Aleksiūnas