Lietuviai kaip savo svarbiausią tautinę savybę mėgsta įvardinti kuklumą. Tačiau paskutiniai politinės padangės įvykiai rodo, kad tikriausiai mūsų tautos viena pagrindinių tautinių savybių yra garbės troškimas bei per didelis nuveiktų darbų sureikšminimas.
Seka konservatorių patriarcho pavyzdžių?
Kaip perkūnas iš giedro dangaus driokstelėjo žinia, kad Radviliškio rajono savivaldybės krašto garbės piliečio vardą meras Vytautas Simelis kartu su konservatoriais siūlo suteikti buvusiam šio rajono merui, dabartiniam parlamentarui Antanui Čepononiui.
Atsidūręs parlamentaro kėdėje buvęs rajono meras iš neturėjimo ką veikti galimai pradėjo mąstyti, kad jam per mažai garbės.
Galima ir kita versija – Seimas ne pirmą kadenciją bando prastumti idėją, kad buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis buvo valstybės vadovas. Į tai reaguodamas parlamentaras Petras Gražulis ironiškai pateikė Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymą V. Landsbergį pripažinti imperatoriumi. Jo teigimu, kiekvienoje ironijoje yra dalelė tiesos. O ta tiesos dalis esą yra ta, kad iki šiol V. Landsbergis yra šešėlinis Lietuvos vadovas.
Tad A. Čepononis, sekdamas savo idėjiniu konservatorių partijos vadovu, nusprendė, kad jam per maža garbė vadintis Radviliškio rajono „kunigaikštuku“ ir taip pat panoro tapti „imperatoriuku“.
Gėrio nesimato
Išvykdamas dirbti į LR Seimą konservatorius A. Čepononis visiems rajono gyventojams paskelbė, jog „vyksta į Vilnių, kad Radviliškiui būtų geriau“. Tačiau to gerumo taip ir nepasimatė – iš darbo atleidžiami geležinkelininkai, į rajoną vis dar nepavyksta pritraukti didesnių investicijų, o žadėtų 1000 darbo vietų įkūrimo – nei kvapo.
Beje, gyventojai turbūt prisimena, kad A. Čepononio „meravimo“ laikais Radviliškio rajono savivaldybės pagal gyventojų vidutinį atlyginimą buvo nusiritusi net į 56 vietą iš 60 Lietuvos savivaldybių. O kur dar mokyklų uždarymai bei švietimo srities smukimas į tikrą prarają, nors ilgus metus rajonui vadovavo buvęs pedagogas…
Juk visi suprantame, kad Garbės piliečio vardas suteikiamas žmogui, garsinančiam savo kraštą Lietuvoje ir užsienyje.
Tačiau garsinimas gali būti įvairus. Pavyzdžiui, buvęs meras, o dabar LR Seimo narys, „garsino“ rajoną mindamas teismų slenksčius. Skaitytojams primename, kad buvęs meras su savo „šaika“ pradėjo teismų slenksčius minti nuo 2015 metų. Ir nors Šiaulių apygardos teismas 2017 m. išteisino piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu kaltintą buvusį Radviliškio merą konservatorių Antaną Čepononį, prokuroras jam siūlė skirti daugiau nei 22 tūkst. eurų baudą.
A. Čepononis kaltas neprisipažino. Politikas buvo kaltinamas, kad piktnaudžiavo tarnyba bei sukurstė kitus asmenis piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus, susijusius su kai kurių pastatų rekonstrukcija. Įtarimai jam buvo pareikšti dar 2011 metų gruodį, kai STT pareigūnai tuometinį merą išvesdino iš darbo vietos ir išgabeno į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriame šis praleido apie mėnesį.
Nors dabartinis Seimo narys ir nebuvo nuteistas, tačiau įtarimų „šleifas“ niekur nedingo ir įtarimai korupcija prisimenami iš karto tik ištarus konservatoriaus A. Čepononio pavardę.
Tad kyla klausimas, ar tikrai galima Radviliškio krašto garbės piliečio vardą suteikti žmogui, taip „uoliai“ garsinusiam savo rajono vardą teismų salėse?
Beje, tai būtų ne pirmas kartas, kai Garbės piliečiu susikompromitavę žmogus – šis vardas buvo suteiktas ir už dokumentų klastojimą nuteistam buvusiam Lizdeikos gimnazijos direktoriui, taip pat konservatoriui Jonui Varkulevičiui.
Ar konservatoriai ir vėl laimės?
Be abejo, A. Čepononį siūlo įvertinti „už išskirtinį indėlį į Radviliškio rajono kūrimą ir plėtrą, bendruomeninių iniciatyvų skatinimą ir Radviliškio vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje“ jo kolegų konservatorių valdoma savivaldybės administracija. Teikime nurodoma, kad jis „svariai prisidėjo prie Radviliškio rajono kūrimo ir plėtros, aktyviai skatino įvairias bendruomenines iniciatyvas švietimo, sporto, kultūros, infrastruktūros gerinimo srityse“. Bet kur tas prisidėjimas, jeigu net kelis kartus kviestas niekaip nesugebėjo atvykti į vienos iš didžiausių šalies bendruomenių – „Radviliškio krašto bendruomenės“ susirinkimą, o „Radviliškio baseinas“, kurį buvęs meras mėgo vadinti „savo kūdikiu“, buvo taip pat linksniuojama dėl galimos korupcijos, net vyko teismai.
Yra tikrai vertesnių kandidatų
Be prieštaringai vertinimo kandidato į Garbės piliečius A. Čepononio, šį garbingą vardą siūloma suteikti Genovaitei Kazlauskienei – už aktyvią sportinę veiklą, lengvosios atletikos populiarinimą bei Radviliškio vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje bei Jonui Linkevičiui – už aktyvią kraštotyrinę, literatūrinę ir visuomeninę veiklą bei Radviliškio vardo garsinimą Lietuvoje.
G. Kazlauskienė yra daugkartinė Lietuvos sporto veteranų lengvosios atletikos čempionė ir prizininkė, sporto renginių iniciatorė.
J. Linkevičius – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas, kraštotyrininkas. Jis yra sudaręs valsčių serijos knygas „Baisogala“, „Šeduva“, rašė apie žymiausius vaikų rašytojus, istorijos žurnalo „Radviliškio kraštas“ iniciatorius, straipsnių autorius.
Tad gal komisija, įvertinusi šių tikrai rajonui nusipelniusių žmonių pasiekimus, pagaliau Garbės piliečiu išrinks ne garbėtrošką Seimo narį, o tikrus savo srities meistrus. Šios kandidatūros bus tvirtinamos artimiausiame Tarybos posėdyje, kuriame daugumą turi konservatoriai ir ‚valstiečiai“. Bet abejonių lieka mažai – jau Savivaldybės koridoriuose kalbama, kad galimai netrukus rajonas turės savo „imperatoriuką“.
Jonas Petrikas
