A. Čepononio byla Aukščiausiame Teisme

A. Čepononio byla Aukščiausiame Teisme

Sausio 8 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atvertė Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Čepononio ir kitų asmenų baudžiamąją bylą. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos prokuroras Gintaras Jasaitis kasaciniu skundu prašo grąžinti bylą į Apeliacinį teismą. Į posėdį atvyko buvę rajono Tarybos nariai konservatoriai Aloyzas Juodis ir Gintaras Žilėnas, taip pat vis dar Savivaldybės administracijoje dirbantis Robertas Eigminas. Teisme nepasirodė A. Čepononis, apie kurio liga buvo paviešinta tik posėdžiui pasibaigus. Nors A.Čepononis visą gyvenimą dirbo savivaldybės klerku, jam ir toliau atstovavo vienas brangiausiai apmokamų advokatų Lietuvoje Adomas Liutvinskas.
Iš pirmininkaujančiojo teisėjo Artūro Ridiko, pranešėjo teisėjo Prano Kuconio ir teisėjo Tomo Šeškausko sudaryta baudžiamųjų bylų kolegija pirmiausiai išklausė prokuroro. Jam suteikta teisė kalbėti, kadangi valstybinis kaltintojas pateikė skundą kasacine tvarka. Prokuroras G. Jasaitis kasacinį teismą įtikinėjo, kad apygardos ir apeliacinis teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes. Jo nuomone, valstybei buvo padaryta didžiulė neturtinė žala. Vykdant viešuosius pirkimus tokiu būdu, kaip tai darė A. Čepononis ir kiti 2011 metais rajoną valdę konservatorių partijai priklausantys asmenys, pakertamas visuomenės pasitikėjimas institucija, įskaitant ir mero, krenta šešėlis ne tik ant įtariamųjų, bet ir visų kitų, sąžiningai dirbančiųjų valstybės tarnyboje. Taip pat G.Jasaitis nesutiko su teiginiu, kad atsakingi asmenys, patvirtindami savo parašais dėl atliktų statybos darbų, nors faktiškai jie nėra padaryti, padarė tik mažareikšmį pažeidimą.
Prokuroras rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuota buvusio Alytaus miesto mero Česlovo Daugėlos ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Dar 2010 m. STT sulaikė Alytaus miesto merą ir kitus daugiau nei 10 asmenų, susijusių organizuojant fiktyvius viešuosius pirkimus rekonstruojant miesto stadioną ir atliekant kitus statybos darbus. 2017 m. kasacinėje nutartyje teismas konstatavo, kad valstybės prestižas yra diskredituojamas, kai aukštas pareigas einantys asmenys veikia pažeisdami LR įstatymus.
A. Juodžio advokatas Stasys Karvelis prašė netenkinti prokuroro prašymo. Nors jo atstovaujamas buvęs rajono Tarybos narys buvo gerokai kuklesnis, teisininkas kalbėdamas apie sumą, jos nelaikė kažkokia itin svarbia. „Kas tie 200 000 litų, juk šiais laikais tai mažiau nei 60 tūkstančių eurų. Kokia čia žala, apie ką mes kalbame“, – savo kalboje minėjo S. Karvelis. Be to, advokatas metė akmenį į prokuroro pusę, apkaltinęs STT reikalavus pinigų užstatui. Neva nepaklusus pareigūnams sumokėti užstatą, A. Juodį užgriuvo prokurorų rūstybė – vos per du mėnesius pradėti net keturi ikiteisminiai tyrimai. Tad Lietuvos valstybė kaip ir turėtų primokėti A. Juodžiui už patirtus nepatogumus ne tik ant kieto belangės gulto. Į posėdį atvykęs R. Eigminas prašė to paties: palikti apeliacinės instancijos teismų sprendimą dėl jo padarytų veiksmų mažareikšmiškumo. Jam atstovavusi advokatė S. Balčiūnienė kone pusvalandį įtikinėjo teismą, kad jos atstovaujamas valstybės tarnautojas pasirašinėjo dokumentus visai negalvodamas, kad jie bus panaudoti buhalterijoje ir vėliau pervedami pinigai. Nekviestas, bet savo noru atvykęs, G.Žilėnas morališkai palaikė savus. Už nesiteikusį atvykti į teismo posėdį A. Čepononį kalbėjo jo advokatas A.Liutvinskas.
Merą ginantis teisininkas Temidės tarnus įtikinėjo vieninteliu argumentu: prieš merą surinkti įrodymai yra neteisėti. O jei neteisėtai surinkti, teisme jais remtis negalima. Nebuvo ginamasi dėl fakto, kad 2011 metais mero darbo kabinete statybos darbų vadovas buvo įtikinėjamas pasirašyti dokumentus dėl statybos darbų už daugiau nei 200 000 litų, kurie dar nebuvo padaryti. Skirtingai nuo didžiulius pinigus gaunančio advokato, prokuroras G. Jasaitis gynė teisėsaugos pareigūnų darbą. Jis prašė kolegijos laikytis jau sukurto precedento dėl Alytaus miesto mero nuteisimo. Po posėdžio G. Jasaitis spaudai sakė: „Teisės pirmakursiai yra mokomi, kad Aukščiausiasis ir Apeliacinis teismai formuoja praktikas, kurių privalo laikytis žemesnės instancijos teismai ir jų teisėjai. Laikas parodys, ar jie patys tai darys.“ Mero A. Čepononio komentaro nepavyko gauti. Iš karto po posėdžio jo darbotvarkėje atsirado įrašas, kad jis serga. Ar tai sutapimas, ar kitos priežastys, paaiškinti niekas negalėjo.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo verdiktą skelbs vasario 12 dieną, 13.30 valandą.

Marius Aleksiūnas

Exit mobile version