Kovo 7 d. vykusiame Trišalės tarybos posėdyje buvo aptarta šiais metais pradėta vykdyti Gyventojų pajamų mokesčių reforma bei diskutuota apie gyventojams padidėjusias šilumos sąskaitas.
Mokesčių reformos rezultatai paaiškės kitąmet
Trišalės tarybos posėdžio pirmasis klausimas buvo skirtas Gyventojų pajamų mokesčių reformai ir jį pristatė iš Vilniaus atvykęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas R. Ragėnas. Svečias posėdžio dalyvius išsamiai supažindino su šios mokesčių reformos naujovėmis, pokyčiais. Tik įdomu, ar apie valandą trukęs pristatymas buvo reikalingas, nes pranešimo pabaigoje svečias pasakė, kad visą šią informaciją galima rasti internete, VMI tinklalapyje. Susidarė įspūdis, kad posėdžio organizatoriai, į dienotvarkę įtraukdami šį klausimą, norėjo išbandyti dalyvaujančiųjų kantrybę: verslininkai Gyventojų pajamų mokesčių reforma priversti domėtis, o kam ji įdomi – apie naujoves pasiskaito VMI tinklalapyje.
Beje, ir svečias iš sostinės turbūt kiek atitrūkęs nuo provincijos gyvenimo, nes vis pasakojo, kiek darbo užmokestis padidės uždirbantiems tūkstantį eurų.
„Nepasakokite apie didelius atlyginimus, mes gyvename Radviliškyje ir daugelis gyventojų uždirba tik minimalų atlyginimą, už kurį sunku pragyventi. Kada paaiškės šios Mokesčių reformos nauda gyventojams?“- klausė posėdyje dalyvavęs verslininkas.
Svečiui atsakius, kad Gyventojų pajamų mokesčių reformos nauda paaiškės tik kitąmet, verslininkai vėl pažėrė faktų: „Ši Mokesčių reforma – tikras galvos skausmas buhalteriams: keičiasi įstatymai, keičiasi buhalterinės programos. Šiuo metu iš Mokesčių reformos užsidirbo tik programinės įrangos tiekėjai, nes įmonės buvo priverstos pirkti naujas programas, kadangi su senosiomis nebegalėjo dirbti buhalteriai, o vienos programos kaina – nuo 500 iki 1000 eurų. Po metų jūs vėl Mokesčių reformą tobulinsite, vėl reikės pirkti naują programinę įrangą – ir taip su tomis reformomis gaunasi užburtas ratas“.
Svečio taip pat buvo klausta, nuo kada automobilių remontu bei statybų verslu besiverčiantiems asmenims nebebus leidžiama dirbti su patentais, jie privalės steigti įmones.
VMI atstovas R. Ragėnas atsakė, kad šis klausimas dar svarstomas. „Ak, tai jūs dar tik svarstote šį klausimą, sudarote sąlygas ir toliau plisti „šešėliui“,- ironizavo verslininkai.
Didelis dėmesys šilumos kainoms
Antrasis Trišalės tarybos posėdžio klausimas buvo skirtas šildymo kainoms, kurios gruodžio mėnesį labai paplonino radviliškiečių pinigines.
Pasak UAB „Radviliškio šiluma“ direktoriaus P. Mickaičio, Radviliškyje šilumos kainų pokytis greičiau yra mažėjantis nei didėjantis. „Mūsų veikla yra ribojama, nes mūsų nustatytas kainas tikrina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Bazinė šilumos kaina nustatoma trejiems metams, kintamoji šilumos dalis, kurią sudaro kuro kaina, energijos bei vandens sąnaudos, tikslinama kas mėnesį“,- sakė „Radviliškio šilumos“ direktorius.
Beje, P. Mickaičio teigimu, šilumininkai sugebėjo šilumas kainas išlaikyti beveik nepakitusias nuo 2016 m., o kad jos nekiltų, perka pigesnį kurą, taupyti gyventojų pinigus padeda ir atsiradusios naujos technologijos.
Pirkti kurą tiesiogiai būtų pigiau
„Radviliškio šilumos“ direktorius supažindino posėdžio dalyvius su kuro pirkimo subtilybėmis: „Mes privalome biokurą pirkti iš biokuro biržos, iš jos kuro gali nepirkti tik mažiau šilumos gaminančios įmonės. Tiesą sakant, mes kuro iš biržos neperkame, mums parduoda – turime atspėti kainą, už kurią kurą mums parduos tiekėjas. Jeigu pasiūlysime mažą kainą, mums gali kuro neparduoti dvi savaites, kol jos nepadidinsime – taip praėjusiais metais buvo įstrigę šiauliečiai“.
Trišalės tarybos nariai pastebėjo, kad gal būtų pigiau biokurą pirkti iš ūkininkų: jie žiemą valo griovius, tvarko pakeles, tad mielai parduotų biokurą pigiau. P. Mickaitis sutiko su šia nuomone, tačiau perkant iš ūkininkų biokurą reikėtų organizuoti viešuosius pirkimus, kurie užsitęsia ilgai.
„Seimas turėtų priimti įstatymą, kad įmonės biokurą galėtų pirkti iš ūkininkų tiesiogiai, be biržos ir viešųjų pirkimų. Visi žino, kad įmonės, pirkdamos kurą iš ūkininkų, sutaupytų, bet nieko dėl to nedaro“,- Trišalės tarybos narių kritikos strėlės smigo į posėdyje dalyvavusį LR Seimo narį A. Gaidžiūną.
Kodėl negalima šildytis durpėmis?
Trišalės tarybos narys, „Radviliškio verslininkų asociacijos“ vadovas Gediminas Lipnevičius klausė „Radviliškio šilumos“ direktoriaus, kodėl katilinės nekūrenama durpėmis – juk Raseinių, Pakruojo, Tauragės katilinės kūrenamos šiomis iškasenomis. „Kūrendami katilinę durpėmis, palaikytume vietos verslininkus, būtų sukurta daugiau darbo vietų“,- sakė G. Lipnevičius.
„Jeigu durpėmis būtų geriau šildytis, visa respublika jomis kūrentų. Durpės – iškastinis kuras, tad pridėjus leidimo už aplinkos taršą kainą, išeitų biokuro kaina. Be to, durpių peleningumas 10 kartų didesnis. Mes turimų 160 tonų pelenų nežinome, kur dėti – sudarome ūkininkams laukų tręšimo planus ir esame dėkingi, kad tuos pelenus iš mūsų pasiima, nes tonos pelenų pridavimas į sąvartyną kainuoja 50 eurų. Taip pat kūrenant durpėmis 10 kartų padidėja elektros sąnaudos, greičiau dėvisi mechanizmai. „Didžiojo tyrulio“ vadovas mums sakė, kad jų durpių peleningumas yra 6-7 proc., tačiau po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad peleningumas siekia 12 proc. Jeigu būtų pigiau kūrenti durpėmis, tai ir kūrentume, o dabar, kaip matome, jokios naudos nėra“,- sakė P. Mickaitis.
Daugelį posėdžio dalyvių nustebino toks nenoras pirkti kurą iš vietinių gamintojų – kažkodėl kitų rajonų katilinėms pirkti Radviliškio rajone gaminamą durpių kurą apsimoka ir problemų nesudaro. Nors rajono valdininkai nuolat akcentuoja, kad rajone būtų kuriamos naujos darbo vietos, jų sprendimai priešingi.
UAB „Didysis tyrulis“ vadovo Ričardo Nemanio komentaras
„Kai kuriuos UAB „Radviliškio šiluma“ direktoriaus P. Mickaičio teiginius reikėtų patikslinti:
*Durpių peleningumas svyruoja nuo 3 iki 6 proc.
*Deginant durpes elektros energijos sąnaudos galėtų padidėti tik procentais, o ne kartais ir tuo labiau ne10 kartų.
*Durpių kaina, lyginant su medžio skiedros kaina, yra mažesnė daugiau nei 40 proc.
*Durpes vis labiau naudoja ir kitos Lietuvos šilumą gaminančios įmonės, tarp jų – „Raseinių šilumos tinklai“, „Pakruojo šiluma“, „Kauno energija“, „Panevėžio energija“ ir kt. *Dėl pelenų pridavimo kainos tenka suabejoti, kad 1 tona kainuoja 50 eurų. Tuo labiau, pelenai yra šarminė medžiaga, kurią naudoja ūkininkai dirvos nurūgštinimui“.
Kodėl gyventojams didėjo sąskaitos už šilumą?
Trišalės tarybos narys G. Lipnevičius taip pat domėjosi, kodėl gruodžio mėnesį gyventojai už šilumą gavo dvigubai didesnes sąskaitas: „Lapkričio mėnesį už šilumą radviliškiečiai sumokėjo 270 tūkst. eurų, gruodžio mėnesį – jau 435 tūkst. eurų, nors temperatūros pokytis buvo tik 0,9 laipsnio“.
Pasak P. Mickaičio, sąskaitas už šilumą gyventojai gavo pagal skaitiklių rodmenis: „Didesnes sąskaitas lėmė didesnis šilumos suvartojimas. Šilumos suvartojimas dvigubai padidėjo ir tuose namuose, kur šilumos skaitiklius prižiūri patys namo gyventojai, turintys tam leidimus. Beje, sąskaitos už šilumą buvo padidėjusios visoje Lietuvoje, tik ne visi gyventojai skundėsi. Reikia pažymėti, kad esant 1 laipsniui šalčio ir drėgmei šilumos suvartojama daugiau nei esant 5 laipsniams šalčio. Šilumos kainą lemia ir namo būklė – renovuotų namų gyventojai už šilumą mokėjo žymiai mažiau ir gruodžio mėnesį kainą jiems nekilo. Vieša paslaptis, kad yra namų, kuriuose, esant tai pačiai šilumos kainai, už 1 kvadratinio metro šildymą reikia mokėti nuo 41 cnt. iki 2 eurų 41 cnt.“,- sakė „Radviliškio šilumos“ direktorius.
„Tai dar vienas įrodymas gyventojams, kad reikia renovuotis namus – tada už šilumą reikės mokėti mažiau. Tačiau rajono gyventojai kažkodėl nenori renovacijos“,- sakė vicemeras K. Augulis.
„Tačiau ir lapkričio, ir gruodžio mėnesį žmonės gyveno tuose pačiuose, nerenovuotuose namuose, o šilumos kaina dvigubai padidėjo“,- vicemerui replikavo G. Lipnevičius.
Beje, nereikėtų pamiršti, kad po renovacijos gyventojai turi mokėti ir nemažą paskolą už renovaciją ir sąskaitą už šildymą.
P.S.
Trišalės tarybos nariai neslėpė pasipiktinimo, kad buvo gaišinamas jų brangus laikas dėl Gyventojų pajamų mokesčių reformos, o nebuvo diskutuojama Radviliškio rajonui aktualiomis problemomis: prastai rajone prižiūrimi keliai, gresiantis ligoninės uždarymas ir kt.
„Radviliškio krašto informacija“
