„Imantų“ bendruomenė jau prieš keletą metų yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Baisogalos skyriumi. Džiugu, kad bendradarbiavimas sėkmingai vyksta.
Ir šį rudenį „Imantų“ bendruomenės namuose buvo surengtos dvi įsimintinos popietės, susijusios su metų darbų pabaigtuvėmis.
Pirmoji popietė vadinosi „Rudens gėrybės“. Jos metu kiekviena šeimininkė stengėsi bendram vaišių stalui patiekti savo pamėgtą skanėstą. Entuziasčių atsirado tiek daug, kad netrukus ant trijų ilgų stalų neliko vietos patiekalams – sunkiai pavyko sutalpinti, kai kurie buvo sudėti tiesiog ant plačių palangių. Ir ko tik ten nebuvo! Daržovių tortas, įvairiausi pyragai, saldumynai, mišrainių įvairovė, blyneliai, uogienės, sultys, kepti obuoliai, išradingai sukomponuotos valgomos gėlės, iš cukinijos pagaminta paslaptinga žuvis ir t.t. Ant gausaus vaišių stalo garbingoje vietoje buvo padėtas šeimininkių iškeptas ruginės duonos kepalas, papuoštas stilizuotomis rugių varpomis.
Į popietę atvyko ir svečiai: Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, Baisogalos parapijos klebonas Arūnas Urbelis, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė Jūratė Čiuladienė.
Gausų rudens gėrybių stalą palaimino klebonas Arūnas Urbelis. Sveikinimo žodį tarė seniūnas Romas Kalvaitis, kuris padėkojo abiejų bendruomenių vadovams Vandai Kazickienei ir Rimantui Vaitkevičiui už gražią iniciatyvą. Savo pagamintus patiekalus komentavo išradingos šeimininkės. Vėliau šventės dalyviai patys sprendė, kurie patiekalai įsidėmėtini, ir jų autorės čia pat buvo apdovanotos suvenyrais.
Po oficialiosios dalies visi buvo pakviesti prie gausaus vaišių stalo. Kiekvienas šventės dalyvis stengėsi paragauti kuo daugiau patiekalų, išmėginti kiekvieno skonį. Zinos Krasauskienės pagaminto pienių vyno norintieji gavo paragauti tik po šaukštą, bet dažnas ragavusysis prašė recepto – ketino kitąmet savo vaišių stalui pasigaminti tokio pat puikaus gėrimo.
Šventės metu koncertavo muzikantų trio. Po vaišių susirinkusieji šoko, dainavo, dalinosi šventės įspūdžiais.
***
Antroji popietė, surengta po savaitės, jau tapo tradicine. Ji buvo sumanyta kaip atsvara masinei, nieko bendra su lietuviškais papročiais bei tradicijomis neturinčiai helovino šventei, atklydusiai pas mus iš Vakarų. Moliūgų popietei, kaip ir pernai, panaudojome moliūgus, kurių galvutes išpjaustėme linksmas, besijuokiančias. Vakaro sutemose jose įstatytų žvakių liepsnelės jaukiai švietė prie bendruomenės namų ir kvietė visus užsukti.
Apie 40 svečių susibūrė prie trijų ilgų stalų, ant kurių puikavosi jų pačių susineštos vaišės. Renginį pradėjo Regina Vaitkevičienė, kuri pabrėžė popietės tikslą ir pakvietė visus mintimis sugrįžti į XIX amžių, į kaimo žmonių susibūrimus, kurių metu buvo vakarojama, pasakojami įvairūs atsitikimai, gyvenimo įvykiai bei susidūrimai su anapusinio pasaulio būtybėmis.
Po šios įžangos šeimininkės Zofija Grigaitienė ir Vanda Kazickienė pavaišino visus savo išvirta moliūgų sriuba. Renginio dalyviai pasiūlė vieni kitiems savo atsineštų skanumynų.
Paskui bendruomenės namuose buvo užgesinta šviesa. Jaukioje prieblandoje, šviečiant moliūgų liepsnelėms, vakarotuvių dalyviai vienas po kito pasakojo įvykius, atsitikimus, sakmes. Nemačiomis prabėgo pustrečios valandos, bet dar toli gražu ne visi spėjo papasakoti savo nuotykį ar įdomų atsitikimą. Šių pasakojimų atidžiai klausėsi ir mažieji imantiškiai, kurie, globojami bendruomenės narių Ritos Jurkuvienės ir Raimondos Laužikaitės, ilgai triūsė prieš renginį, gamindami moliūgines galvutes.
Po renginio buvo padėkota šeimininkėms, šventės rėmėjai Danguolei Kliorienei ir išskirtiniam žmogui Minolijai Pelėdienei, namų muziejaus įkūrėjai, kraštotyrininkei, mecenatei, poetei.
Renginys buvo suburiantis, sujungė visus bendrystės dvasia, o tai ir yra bendruomeninės veiklos esmė.
Regina Vaitkevičienė